- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Šv. Velykų, balandžio 23-iąją, galerijoje „Kunstkamera“ atidaroma išskirtinė Lietuvos fotomenininkų darbų paroda „Veidai“, rašoma galerijos pranešime spaudai. Šešių autorių – Violetos Bubelytės, Kazio Daugėlos (1912–1999), Ramūno Danisevičiaus, Juozo Kazlausko (1942–2002), Romualdo Požerskio ir Lilijos Valatkienės – kūriniuose fiksuojamos žinomos Lietuvos meno pasaulio asmenybės.
„Toks gausus būrys fotomenininkų ir jų kūrinių, kuriuose įamžinti žinomų Lietuvos meno pasaulio asmenybių veidai, rinkinys „Kunstkameros“ istorijoje eksponuojamas pirmą kartą. Žiūrovas čia pamatys skirtingų kartų, kūrybos laikotarpių bei žiūros taškų autorių kūrinius, kuriuose fiksuojami skirtingi siužetai – koncertas, pokalbis, susitikimas, mąslus žvilgsnis, kasdienybė, netikėtumas ar tiesiog kelionė prieš vėją“, – teigia menotyrininkė, parodos kuratorė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Parodoje pristatoma kiek daugiau nei 70 fotografijų, iš kurių žvelgia visiems žinomi Lietuvos meno pasaulio žmonės. Tai fotomenininkas Antanas Sutkus, Stanislovas Žvirgždas, Rimantas Dichavičius, aktoriai Arūnas Storpirštis, Remigijus Vilkaitis, Donatas Banionis (1924–2014), Gytis Ivanauskas, atlikėjai Algirdas Kaušpėdas, Alina Orlova, Jurga Šeduikytė, poetai, eseistai Sigitas Geda (1943–2008), Ernestas Parulskis, skulptoriai Stasys Žirgulis, Stanislovas Kuzma (1947–2012), dailininkas Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993), Šarūnas Sauka, režisieriai Jonas Vaitkus, Rimas Tuminas, Vytautas Žalakevičius (1930–1996), menininkai Žilvinas Kempinas, Jonas Mekas (1922–2019) ir kt.
„Ir tai – anaiptol ne visi parodoje eksponuojamuose darbuose įamžintų žinomų meno žmonių vardai. Tačiau neabejoju, kad kiekvienas, apsilankęs parodoje, atpažins iš fotografijų žvelgiančius žmones, o per meninį atvaizdą išgyvens ir susitikimo stebuklą – net ir su tais mūsų kūrėjais, kurių jau nebėra, – sako dr. S. Skaisgirytė-Makselienė, pridurdama, kad toks ir buvo pagrindinis šios parodos, surengtos po didžiosios Prisikėlimo šventės, tikslas: prikelti meno pasaulio žmonių atminimą, atkreipti dėmesį į esamus kūrėjus per vieną meninės fikcijos formų – fotografiją.
Parodoje „Veidai“ dalyvauja gerai žinomi Lietuvos fotomenininkai. V. Bubelytė – fotomenininkė, daug dėmesio skirianti ypatingam – akto – žanrui, pirmoji moteris mūsų šalyje, nukreipusi fotoobjektyvą į savo kūną.
Ne vieną garbingą apdovanojimą parodose ir konkursuose Lietuvoje bei užsienyje pelnęs K. Daugėla – tam tikrą laikmečio dokumentiką fiksavęs fotografas, romantinis realistas, turėjęs didžiulę meninę jėgą.
Iš didžiausio šalies dienraščio puslapių, o gatvėse – iš šukuosenos ir dviračio, visiems pažįstamas, daugybę apdovanojimų pelnęs spaudos fotografas R. Danisevičius jau seniai vadinamas pokyčių tradicinėje fotografijoje pranašu, geriausiai gebančiu fotografijose sustabdyti visas lekiančias akimirkas.
Kiek kitoks, kinematografiškas fotomenininkas J. Kazlauskas žavi humanistiniu žvilgsniu į aplinką.
Vienas tituluočiausių fotomenininkų, Nacionalinės premijos laureatas, profesorius Romualdas Požerskis žvelgdamas į kasdienybę iš egzistencinės perspektyvos per fotografiją geba pažadinti pačią plačiausią žiūrovo jausmų amplitudę.
L. Valatkienė – aštria plunksna rašanti žurnalistė ir redaktorė, bet visiškai kitokia fotomenininkė: kiekviename jos darbe slypi netikėtumas ir edukacinė užuomina.
Paroda meno galerijoje „Kunstkamera“ veiks iki birželio 1 dienos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti9
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...