- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nidoje birželio 16–30 dienomis vykstantis XII tarptautinis festivalis „Vargonų vasara“, skirtas tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso 45-mečiui, šį savaitgalį pristatys dar dvi jo laureates.
Penktadienio vakarą – belgų vargonininkės Els Biesemans rečitalis, kurį VšĮ „Naujasis vargonų forumas“ rengia kartu su Flamandų vyriausybe. Ši charizmatiška, neribotų techninių galimybių atlikėja per pastaruosius dešimt metų susišlavė bemaž visų prestižinių tarptautinių konkursų Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Olandijoje, Japonijoje apdovanojimus; tarp E.Biesemans laimėjimų – ir pirmoji premija bei specialusis prizas už geriausią M.K.Čiurlionio kūrybos interpretaciją 2003-iųjų M.K.Čiurlionio konkurse. Anot dienraščio „Zürcher Unterländer“, „Els Biesemans žino kelią į publikos širdį“: šįkart vargonų muzikos išsiilgusių klausytojų dėmesiui – J.S.Bacho, L. van Beethoveno, F.Mendelssohno-Bartholdy kūriniai.
Festivalį soliniu koncertu sekmadienį užbaigs dar viena pirmojo M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso (1968 m.) laureatė – Jevgeņija Ļisicina. Šios latvių vargonininkės vardas neatsiejamai suaugęs su žymiaisiais Rygos katedros vargonais: ji – bene daugiausia solinių koncertų ten surengusi atlikėja. Vargonininkės kūrybiškumas skleidžiasi ir dar viena kryptimi: ji transkribavo (pritaikė vargonams) ne vieną instrumentinės klasikos šedevrą, tarp kurių - žymieji A.Vivaldi „Metų laikai” ir M.Musorgskio „Parodos paveikslėliai”. Ištraukos iš pastarojo kūrinio, taip pat J.S.Bacho kūryba skambės paskutiniojo „Vargonų vasaros 2013“ koncerto programoje.
Festivalio koncertai tradiciškai vyksta 20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43). Bilietai – po 15 Lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro1
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...
-
Lietuva neturi ambicijos tirti savo istoriją?2
Nors Vilniaus Katedroje rastas istorinis karalių lobis, istorikai konstatuoja liūdnoką realybę: panašių radinių būtų daugiau, bet Lietuva neturi ambicijos tirti valstybės istoriją. Apie šią savaitę parodytas karalių karūnas žinota ...