Tradicijos: ką sako margučių raštai

Gyvybės simbolis

Pirmieji margučiai, kaip pasakoja tautodailininkė Odeta Bražėnienė, atsirado dar akmens amžiaus laikais – praėjus sunkiai žiemai pavasarį sudėti laukinių paukščių kiaušiniai gelbėjo gyvybę, nes maisto atsargos per žiemą jau buvo suvartotos, o naujo derliaus tekdavo palaukti. Būtent dėl to kiaušinis tapo gyvybės simboliu.

„Pirmieji margučiai buvo vienspalviai, jų paskirtis – dovanoti, tarsi įteiktume pačią gyvybę. Vėliau atsirado įvairių marginimo būdų ir margutis tapo tarsi laišku, saulučių, žalčiukų, eglučių, bangelių ir kitais būdingais simboliais rašoma pasaulio atsiradimo istorija. Mūsų kraštuose pagrindiniai marginimo būdai – dažymas vašku, skutinėjimas peiliuku ir dažymas įvairiais augalais“, – dalijasi tautodailininkė.

Kiaušinių dažymas – universali tradicija, kurią rasime viso pasaulio tautose, tačiau raštai ir su margučiais susijusios tradicijos skiriasi. Lietuvoje Velykų šventė be margučių neįsivaizduojama tiek valstiečių sodybose, tiek kilmingųjų dvaruose.

„Religinių švenčių tradicijos dvare nuo valstiečių namų skyrėsi tik prabanga – valstietis galėjo sau leisti numargintus vištos kiaušinius, o vertingesnius žąsų, ančių ar gulbių kiaušinius, jei ir gaudavo, parduodavo dvarui. Ištaigingų paukščių kiaušiniai buvo marginami tais pačiais tradiciniais metodais – puošiami vaško ornamentais, skutinėjami“, – sako Ilzenbergo dvaro direktorė Diana Jokimčienė.

Skutinėti – vyrų užsiėmimas

O. Bražėnienė atkreipia dėmesį, kad skyrėsi ir vyrų ir moterų marginami margučiai. „Prieš Velykas moterys turėjo be galo daug darbo – reikėjo iš pagrindų sutvarkyti namus, iškepti Velykų pyragą, atlikti kasdienius darbus, todėl jos kiaušinius dažė vašku – įgudus tai gana greitas būdas, per vieną dieną galima ir šimtą margučių dailiai papuošti. Vyrai turėjo daugiau laiko, nes lauko darbai dar neprasidėję, todėl jie skutinėdavo – nudažytas vienspalvis margutis puošiamas aštriu daiktu išraižytais simboliais, piešiniais“, – pasakoja tautodailininkė.

Skutinėti margučiai puošiami gyvybės medžio vaizdiniais, paukšteliais, o marginti vašku – įvairiais ornamentais, saulutėmis, simetriškomis figūromis. Prasmę turi ir margučių spalvos: žalia – tai gyvybė, augalija, mėlyna – dangus, geltona – saulė, juoda spalva – žemė, raudona – turtai, gyvastis.

Išmokti marginti tradiciniais būdais, anot tautodailininkės, visai nesudėtinga, galima išbandyti namuose – tereikia pakaitinti vašką, merkti į jį ant pagaliuko pritvirtintą vinuką ir piešti karštu vašku brūkšnelius ir taškelius ant kiaušinio.

Vienas margutis visiems

Velykų šventė kupina įvairių tradicijų, o margučiai – ne tik valgyti, bet ir žaidimams, įvairiems prasmingiems ritualams.

„Per Velykas bandomas margučių tvirtumas, žaidžiami ridenimo žaidimai, bet man vienas gražiausių papročių – bendro margučio dalijimasis. Prieš sėdant prie stalo, pašventintas margutis supjaustomas mažais gabalėliais ir po nedidelį kąsnelį suvalgo visa šeima. Taip artimieji simboliškai dalijasi šių metų gėrybėmis, derliumi. Panašiai per Kūčias dalijamasi kalėdaičiais, laužiama duonos riekė“, – sako O. Bražėnienė.

Margučių stiprumo varžybas seniau laimėti žmonės bandydavo net ir apgavystėmis, pavyzdžiui, mušdami su mediniu kiaušiniu. Vis dėlto apgaudinėti nebūtina, užtenka pasirinkti tinkamą kiaušinį. Buvo tikima, kad stipriausio kiaušinio savininkas visus metus bus puikios sveikatos ir viskas jam seksis.

Norite ryškių spalvų? Nepakenkite sveikatai

Artėjant Velykoms ieškome originalių būdų kiaušiniams dažyti, kad šie būtų kuo ryškesni ir spalvingesni. Tačiau margučių dažymo būdus reikia atsirinkti atsakingai, o kai kurių – išvis vengti.

Pastaraisiais metais marmurinių margučių dažymo technika spėjo sulaukti žmonių dėmesio, tačiau vaistininkė Toma Gečienė ragina vengti vienos priemonės – briliantinės žalumos, kuri skirta infekcijų profilaktikai po odos sužeidimų.

„Vis dažniau prieš Velykas tenka išgirsti, kad žmonės kiaušiniams dažyti planuoja naudoti briliantinę žalumą. Nors margučiai atrodo išskirtinai, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie savo sveikatą. Briliantinė žaluma yra skirta odos pažeidimams – įdrėskimams ar nubrozdinimams – gydyti. Ji skirta naudoti išoriškai. Dažant kiaušinį su šiuo vaistiniu preparatu, nusidažo ir baltymas. Svarbu pabrėžti, kad briliantinės žalumos negalima vartoti per burną, nes jos suvartojus kartu su dažytu kiaušiniu gali kilti stemplės uždegimas, atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai“, – įspėja vaistininkė.

Maistiniai dažai gali tapti išsigelbėjimu, kai norima greitai išgauti ryškių spalvų. Tačiau vaistininkė teigia, kad net ir jų sudėtyje galima rasti nemažai pavojingų medžiagų sveikatai.

„Kartais laikomasi nuomonės, kad jeigu kiaušinio baltymas nenusidažė – šis nepažeistas dažų. Iš tiesų nebūtina suvartoti dažiklio, kad jis mums pakenktų. Žalingi gali būti ir paprastai įkvepiami garai, kai dažuose verdame kiaušinius. Dėl to tuo metu būtina atsakingai vėdinti patalpas, ypač jeigu šalia yra vaikų, nėščiųjų ar lėtinėmis ligomis sergančių žmonių. Todėl geriausia iš viso vengti maistinių dažų ir rinktis natūralias dažymo priemones. Jei tam stinga laiko, bent atsakingai perskaitykite dažų etiketes“, – siūlo vaistininkė T. Gečienė ir įvardija, kokių medžiagų reikėtų vengti.

Tartrazinas (E-102). Šis dažiklis gali sukelti tokių pašalinių simptomų kaip migrena, neryškus matymas, rinitas, odos niežulys, dilgėlinė. Šis maisto dažiklis, vartojamas drauge su E210, gali sukelti vaikų hiperaktyvumą.

Saulėlydžio geltonasis (E-110). Skambiai pavadintas dažiklis gali sukelti nosies užgulimą, dilgėlinę, pilvo skausmų, virškinimo sutrikimų, migreną, hormonų pokyčių ir hiperaktyvumą.

Briliantinis mėlynasis FCF. Šis dažiklis geba sukelti šienligę ir alerginių reakcijų žmonėms, sergantiems astma. Jis dirgina skrandį, todėl jo vertėtų vengti tiems, kurie serga dirgliosios žarnos sindromu.