EK sprendė, kad dėl šio modelio Lietuvai nereikėjo iš naujo suderinti su Komisija valstybės pagalbos schemos, tačiau asociacija šį sprendimą apskundė ES Bendrajam Teismui – jis trečiadienį skundą patenkino ir panaikino EK sprendimą nurodant, kad Briuselis jį priėmė netinkamai įvertinęs įrodymus ir padaręs skaičiavimo klaidų. 

Anot asociacijos pranešimo, EK privalės pradėti formalų tyrimą dėl 2015 ir 2020 metais pakeisto LRT finansavimo modelio, pagal kurį valstybės finansavimas išaugo daugiau nei dukart, teisėtumo.

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, skųsdama šį modelį IŽA neturi tikslo nei sumažinti LRT skiriamo finansavimo, nei apriboti veiklos nepriklausomumo garantijų.

„ES tradicijos sako, kad valstybė privalo turėti stiprų ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją, o jo finansavimo modelis turi atitikti ES valstybės pagalbos taisykles, kurios apsaugo rinką nuo konkurencijos iškraipymų“, – pranešime sakė L. Bušinskaitė.

Tuo metu LRT pabrėžia, kad Bendrasis Teismas nesprendė modelio teisėtumo klausimo, o tik nagrinėjo, ar EK tinkamai atliko procedūras vertindama asociacijos skundą.

„LRT ir toliau stebės situaciją ir remdamasi teisiniais principais užtikrins, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir procedūrų. Mūsų tikslas – prisidėti prie nepriklausomos ir objektyvios žiniasklaidos vystymo Lietuvoje“, – pranešime sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

LRT pranešė analizuosianti sprendimą ir spręsianti dėl tolesnių veiksmų. Jis gali būti skundžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Ginčas kilo 2020 metais, kai IŽA pateikė skundą EK dėl LRT finansavimo modelio pakeitimų atitikimo valstybės pagalbos taisyklėms.

Tuomet EK nurodė, kad 1990 metais sukurtas LRT finansavimo modelis nebuvo keičiamas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį, esminių pakeitimų nebuvo nei 2015, nei 2020 metais, todėl ir nereikėjo derinti valstybės pagalbos.