Šventės su žalumynų girliandomis

Puošybos projektai turėjo būti pateikti aprobuoti miesto burmistrui. XX a. trečiajame dešimtmetyje miestui valstybinių švenčių puošyba atsieidavo po kelis tūkstančius litų. Iškilmingiau puošiama buvo valstybės sukakčių metu (pavyzdžiui, gegužės 15 d. šventės puošybai 1925 m. skirta 5 300 litų, 1928 m. – 7 796,65 lito). Į šią sumą įėjo ir medžiagos ir darbas.

Trečiojo dešimtmečio antrojoje pusėje Kaunui papuošti kasmet buvo nupinama apie 700 m girliandų, už kurių 1 m pynėjoms mokėdavo po 30–40 centų. Girliandomis puošti pagrindiniai miesto objektai: rotušė, Laisvės alėjos prieigos, biblioteka, burmistro namas ar ant miesto kalvų esantys iš toli matomi statiniai, taip pat garbės vartai. Pastaruosius pastačius šventės išvakarėse, jiems prižiūrėti buvo samdomi sargai. Įprastai tai būdavo keli vyrai, kurie statinius prižiūrėdavo paeiliui. Jiems buvo mokama už darbo dieną. Savivaldybei jie pateikdavo sąskaitą, užrašydami darbo dienų skaičių ir dienos atlygį, kuris vidutiniškai siekdavo apie 6 litus.

Dekoracijas kūrė žymūs menininkai

Nuo miesto neatsiliko ir kitos institucijos, kurios dekoracijoms kurti samdydavosi profesionalus. Garbės vartus, iliuminacijas bei kitas dekoracijas kurdavo ir žymūs dailininkai bei architektai. Archyviniai duomenys liudija, kad Vasario 16-osios proga prezidento rūmų iliuminacijai eskizą yra kūręs Vladimiras Dubeneckis. Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejuje saugomame dailininko Adomo Varno fonde taip pat galima atrasti tautiškais motyvais dekoruotų garbės vartų projektų.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje nemažai valstybės institucijų kūrybinių užsakymų buvo patikėta dailininkui Juozui Jonui Burbai. 1938 m. vasario 16 d., minint valstybės dvidešimtmetį, spaudoje rašyta: "Vasario 16 d. proga šiemet kai kurie pastatai ypač buvo skoningai ir prasmingai papuošti. Paminėtini patys būdingiausieji: Prezidentūra, Susisiekimo Ministerija, visa paskendusi stilingose šviesose, vėliavose ir apsupta dvidešimties vainikų, Centralinio pašto rūmai su 20 viršuje plevėsuojančių vėliavų (šie pastatai dekoruoti dail. Burbos priežiūroje), Valstybės teatro rūmai ir jų vidus (dekoruoti dail.: Andriušio ir jun. Dobužinskio), Užsienių Reikalų M-ja, Karo Muziejus, Pažangos rūmai, Geležinkelių stotis ir kt." Atrodo, kad tarp įvairių institucijų kartais net vykdavo savotiškos varžybos, kas išradingiau ir įspūdingiau pasipuoš.

Ateities viltys

Atsižvelgus į visas puošybos rekomendacijas dekoracijos paprastai buvo įrengiamos dar šventės išvakarėse. O štai šventinę dieną visi miestiečiai kaip į kokį didelį renginį išeidavo į miestą jomis pasigėrėti. Įdomiausia buvo sutemus ir sužibus iliuminacijoms. Tuomet tirštose sutemose sužibėdavo ne tik didingą valstybės praeitį menantys simboliai, tačiau ir apie ateities viltis bylojanti Gedimino pilies dekoracija ar šūkiai "Mes be Vilniaus nenurimsim!"

Štai kokį šventinį Kauną 1929 m. aprašė "Lietuvos aido" žurnalistas: "Jei reikėtų trumpais žodžiais pasakyti, kaip atrodė mūsų laikinoji sostinė Tautos šventės vakare, būtų galima išsireikšti: elektra, visur elektra. Gražiai buvo iliuminuota Prezidentūra. Visa nusagstyta elektros lempučių eilėmis. Viduryje Vytis, viename gale žiba romėniška skaitlinė XI, kitame Gedimino stulpai. Vaikščiojant Laisvės alėja ypatingai traukė praeivių dėmesį ant buvusio pašto valdybos namo padarytas šaulių ženklas visas iš baltų elektros lempučių. Kiek žemiau Vytis, apipintas vainikais su parašu: "Vilnius – mūsų širdis". (...) Didysis prie Įgulos bažnyčios bromas buvo iliuminuotas tautinėmis spalvomis. Gražiai pasipuošė krašto apsaugos ministerija. Visas rūmas apsirengė elektros šviesa, ties fasadu žibėjo Gedimino stulpai ir Vytis. Simbolišką iliuminaciją sukombinavo universiteto pirmieji rūmai. Fasado viršuje, tarp geltonų Gedimino stulpų, raudoname fone, žėrėjo baltas vytis. Aukščiau, ant pat stogo, iš elektros lempučių buvo sukombinuota kažin kas panašus į Gedimino pilį, kuri jungėsi su apatine iliuminacija dviem elektros juostomis. Geležinkelio stotis, Šančių kareivinės, elevatoriaus bokštas, visur iliuminacijos. Karo muziejaus bokšte, Laisvės varpas buvo apvestas elektros lempučių girlianda. Kiek žemėliau didelis Vilniaus paveikslas su parašu: "Mes be Vilniaus nenurimsim". Lietuvos banko rūmai, teisingumo ministerija, pašto valdyba, elektros stotis, skendėte skendėjo elektros šviesoje. Bet originaliausiai iliuminuotas buvo vienas radijo stiebų. Šviesa, kuri ten buvo matyti, panešėjo į sustingusį žaibą. Tarp to zigzago žibėjo skaitlinė XI ir Vyties kryžius."

Kas? Paroda "Prioritetų pasjansas: Valstybės ir Tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.)"

Kur? Istorinėje prezidentūroje.

Kada? Veikia iki 2018 m. vasario 1 d.