Subjektyvusis atlasas: Kaunas subjektyviu miestiečių žvilgsniu

  • Teksto dydis:

Kokį Kauną regime kiekvienas iš mūsų? Kokiais asmeniniais, intymiais būdais patiriame savo miestą? Kelios dešimtys kauniečių nuosavas patirtis surašė į leidinį „Subjektyvusis Kauno atlasas – šiuolaikinės modernizmo perspektyvos“. Metus kurtas leidinys tiek vietiniam gyventojui, tiek miesto svečiui leidžia į Kauną pažvelgti netikėtu žvilgsniu ir atrasti tai, ko paprastai nematome.

Vidinis miesto portretas

Antradienį internetiniame renginyje buvo pristatytas šis leidinys. Jame dalyvavo projekto kūrybinė komanda iš Kauno ir užsienio ir savo subjektyvius miesto atlasus kūrę kauniečiai.

Žodį tarė leidyklos „Subjective Editions“ vyriausioji redaktorė ir subjektyvių atlasų idėjos autorė Annelys de Vet. Pasak jos, subjektyvus Kauno atlasas yra jau tryliktasis nuo 2003 m. kuriamos serijos leidinys.

„Atlasai paprastai pristato išorinę kokios nors vietovės perspektyvą. Subjektyvusis Kauno atlasas atskleidžia, kaip miestas yra patiriamas iš vidaus. Tai – istorijos, kurias sunku nupasakoti vien žodžiais. Žvelgdamas į atlasą kūrusių miestiečių konstruojamus naratyvus ir pats pasijauti tikra miesto dalimi“,– pastebėjo ji.

Subjektyvių miesto atlasų idėja A.de Vet kilo 2003-iaisiais, kai ji buvo pakviesta į Taliną vesti kūrybinių dirbtuvių. Tuo metu Estija, kaip ir Lietuva, ir kitos aštuonios šalys, ruošėsi tapti ES nare. Tad Annelys šovė mintis, kad būtų įdomu sukurti ES atlasą, žvelgiant iš estų perspektyvos. Viena vertus, ES priklausančios šalys yra geografinis vienetas. Kita vertus, kiekvienas ES pilietis su ja atras nuosavą emocinį santykį.

Vėliau vietos bendruomenių iniciatyva sukurti Nyderlandų, Serbijos, Palestinos, Belgijos, Vengrijos, Meksikos, Kolumbijos, Pakistano, Liuksemburgo ir kitų šalių atlasai. A.de Vet džiaugėsi, kad visų atlasų kūrimas suartino vietos bendruomenes ir jų nariams padėjo atrasti naują santykį su savo paties identitetu.

Kūrėjų nuotr.

„Projekto rezultatas – išleista knyga, t. y. atlasas. Tačiau projekto esmė slypi kur kas giliau. Kurdami subjektyvų savo miesto atlasą, projekto dalyviai atsispiria nuo kolektyvinės atminties ir perkuria vietos naratyvus ir mitus, reprezentuodami savo miestą taip, kaip norisi būtent jiems, – atskleidė idėjos autorė. – Susiburdami drauge ir diskutuodami, projekto dalyviai apmąstė, ką jiems reiškia Kauno modernizmo architektūra, svarstė, kaip apie ją galime kalbėti ne nostalgiškai, bet žvelgdami iš šiandienos perspektyvos. Tikiuosi, kad atlase surašytos istorijos nesibaigs knyga, bet keliaus toliau, paliesdamos kuo daugiau žmonių.“

Būdas tapti kauniečiu

Subjektyvaus Kauno atlaso sukūrimo iniciatoriais tapo projekto „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė ir šio projekto koordinatorius Žilvinas Rinkšelis. Jie pripažino, kad kūrybinis procesas nebuvo labai lengvas.

Atlasas patiks ne tik kauniečiams, bet ir turistams, nes tai – nuostabus būdas patirti Kauną iš vidaus ir pasijusti vietiniam.

Dėl prasidėjusios pandemijos kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo beveik 40 žmonių, vyko nuotoliniu būdu, o projekto kūrimas užsitęsė ir truko net metus. Todėl visiems prireikė nemažai kantrybės. Tačiau galutiniu rezultatu visa kūrybinė grupė yra išties patenkinta. Pasak V.Migonytės-Petrulienės, atlasas tapo tikru materialiu ir nematerialiu paveldu kauniečiams. Jis taip pat puikiai iliustruoja tai, ką projekto „Kaunas 2022“ komanda veikia jau penkerius metus.

„Atlasas patiks ne tik kauniečiams, bet ir turistams, nes tai – nuostabus būdas patirti Kauną iš vidaus ir pasijusti vietiniam“, – neabejojo Ž.Rinkšelis.

Jam pritarė ir projekto kuratorius, redaktorius ir dizaineris Hugo Herrera Tobón. Iš Kolumbijos kilęs menininkas Kaune rezidavo jau 2019-aisiais, kai buvo kuriamas subjektyvus Garliavos atlasas. Tada H.Herrera Tobón geriau pažino miestą ir užmezgė nemažai ryšių su kauniečiais. Naujausio projekto metu menininkas pasijuto dar geriau susipažinęs su Kaunu.

„Labai artimai dirbdamas su dalyviais, pažindamas jų asmeninę erdvę ir jausmus, tarsi pats tapau vietinis. Labai detaliai, iš įvairių perspektyvų ištyrinėjau Kauną ir pamačiau tokius jo kampelius, kurių įprastai nebūčiau aptikęs“, – patirtimi dalijosi jis.

Išlaisvintas kūrybiškumas

Atlasą kūrę kauniečiai knygoje dalijasi savo asmeninėmis istorijomis ir Kauno vaizdais, kurie svarbūs būtent jiems. Čia galime išvysti mieste sutiktų kačių ar autobusų stotelėje regėtų žmonių fotografijų, pamatyti Kauno medžių ar mieste stūksančių laiptų žemėlapių ir individualiems kauniečiams asmeniškai reikšmingų maršrutų.

Leidinyje surinkta išties netikėta miesto, gamtos ir kasdienių artefaktų kolekcija. Prie atlaso kūrimo prisidėjęs kaunietis Eduardas Saprykinas džiaugėsi tuo, kad projektas išlaisvino kūrybiškumą ir paskatino giliau apmąstyti, ką kiekvienam asmeniškai reiškia gyvenimas Kauno mieste. Projekto dalyviu tapęs gidas Algimantas Grigas savo patirtį įvardijo kaip tikrą terapiją.

„Subjektyvaus Kauno atlaso kūrimo procese man labiausiai patiko turėta laisvė. Buvo išties įdomu reflektuoti savo santykį su miestu, pažvelgti į jausmus, kurie slypi viduje, ir jaustis visiškai laisvam juos išreikšti“, – sakė jis.

Kūrybiniame procese dalyvavusi kaunietė Simona Jakaitė pasakojo projekto metu išvykusi studijuoti pagal programą „Erasmus“. Todėl nuosavą miesto atlasą ji kūrė iš kompiuteryje jau turėtų, seniau užfiksuotų vaizdų. Mergina pastebėjo, kad nesvarbu, kur eitum, Kaune visada prieini upę. Todėl, prieš išvykdama į užsienį, ji mėgdavo įvairiais kampais fotografuoti Kauną juosiančias upes.

Šios fotografijos pateko į asmeninį S. Jakaitės atlasą „Ne viena, bet dvi upės“. Projekto dalyvė pastebėjo ir tai, kad Kaune, žvelgdami pro medžių (jų mieste netrūksta) šakas ir lapus, galime matyti nuostabų dangų. Tad subjektyviame Simonos Kauno atlase atsidūrė ir pro medžių šakas matomo plytinčio dangaus fotografijos. Sandra Valavičiūtė susikoncentravo į mieste gyvenantį „baltąjį dramblį“ – „Britanikos“ viešbutį. Rodos, iš visų kampų miesto centre matomą griuvėsį dalis kauniečių ignoruoja, dalis žavisi bjauriu jo grožiu.

Kūrėjų nuotr.

Kaunietė Neringa Daniulaitienė iliustravo reikšmingus Kauno modernizmo pastatus ir pafantazavo, ką jie mums galėtų pasakyti, jei tik sustotume ir įsiklausytume.

Visos istorijos netilpo

Dalyvavimas projekte paskatino ir Vilmos Petrikienės kūrybiškumą. Į knygą net nebetilpo visos kaunietei kilusios idėjos.

„Dalyvaudama projekte, daug sužinojau apie savo gyvenamąją vietą Veršvų draustinyje. Pasirodo, gyvenu tarpukario modernizmo name – paties pirmojo Lietuvos universiteto rektoriaus Jono Šimkaus vasarnamyje. J.Šimkus čia augino juodsidabres lapes, ir visą 5 ha sklypo perimetrą apsodino medžiais, tarp jų – ir egzotiškomis akacijomis, – atskleidė kaunietė. – Šiame name, tuomet dar neapmūrytoje medinėje vilaitėje, ne sykį yra svečiavęsis netgi pats prezidentas Antanas Smetona. Šiandien tuos laikus primena tik likusi ūkinio pastato dalis ir vis retėjanti akacijų eilė. Vis galvoju, kur panaudoti atlase netilpusią medžiagą. Gal kurti asmeninę subjektyvių atlasų knygą apie Veršvų draustinį, savo namą ir čia girdėtas istorijas?“

Iš Palestinos – į Kauną

Prie projekto prisidėjo ir iš Italijos kilusi, penkerius metus Kaune gyvenanti Angelica Peccini. Pasak Angelicos, atlaso kūrimo procesas padėjo jai geriau apmąstyti asmeninį santykį su Kaunu ir pakvestionuoti savo pačios identitetą.

„Miestus stato žmonės, tačiau miestai taip pat gali mus kurti ir brandinti. Todėl projektas man – labai brangi patirtis. Subjektyvų Kauno atlasą išsiunčiau tėvams į Italiją. Tad knyga jau pradėjo savo kelionę po Europą. Tikiuosi, kad ji padės pažinti Kauną daugeliui žmonių“, – vylėsi ji.

Renginio metu projekto idėjos autorė A.de Vet prisiminė ir 2007 m. sukurtą Palestinos subjektyvų atlasą. Karinius konfliktus išgyvenančiame krašte kūryba tapo lauku, leidusiu įsivaizduoti kitokią ateitį, pasidalyti džiaugsmu ir pajusti laisvę.

„Esu dalyvavusi įvairių šalių subjektyvių atlasų projektuose. Nors visos šios šalys skiriasi savo politiniu, ekonominiu ir socialiniu kontekstu, galima įžvelgti panašias miestiečių istorijas ir kuriamus naratyvus. Šie naratyvai jokiu būdu nėra tokie patys, tačiau jie turi tam tikrą ryšį ir kelia tuos pačius klausimus. Kaip su savo gyvenamosiomis vietomis mes esame susiję intymiai, o ne tik geografiškai? Ką savo mieste mėgstame, ko nekenčiame, į ką kasdien atkreipiame dėmesį ir ką ignoruojame? – kalbėjo Analyss. – Norėčiau, kad subjektyvusis Kauno atlasas visus miestiečius paskatintų atrasti asmeninį santykį su savo miestu ir reflektuoti su tam tikromis miesto vietomis susijusias savo emocijas ir patirtis.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių