- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
-
M.Mikutavičiaus projektą galima priimti trejopai – k,aipvaizdo ir garso sintezę, vien vaizdu ar vien garsu išreiškiamą kūrinį.
"Kad gimtų stiklo kūrinys, reikia įdėti daug darbo. Pradedant nuo smėlio lydimo, baigiant kietos kristalinės medžiagos šaltuoju apdirbimu. Tačiau, kad ir koks įspūdingas darbas yra sukuriamas, pakanka vieno neatsargaus judesio ir jo nebelieka, kūrinys sudūžta, grįždamas į pirminę savo būseną", – sako stiklo menininkas, "Mavy studijos" įkūrėjas Mantas Mikutavičius.
Dūžtančio stiklo garsą gebėtume atpažinti kiekvienas. Jo šaižumas sukelia išgąstį, priverčia kūnu nubėgti šiurpus. Tačiau šis nemalonus garsas – tik viena iš daugybės stiklo kalbos formų, kurias kūrinyje "Stiklo triukšmas", kuris yra tarptautinio stiklo meno festivalio "Vitrum 2020 Pulsas" dalis, atskleidžia stiklo, kaip optikos, skaidrumo, jo sąveikos su aplinka ribas tyrinėjantis menininkas.
"Kūrinio "Stiklo triukšmas", kurį sudaro trys dalys – veidrodžių instaliacija, karšto stiklo pasirodymas ir garsas – idėja gimė kasdienybėje, kurioje susiduriame su įvairiais garsais. Tik dirbant su stiklu, galima išgirsti jo kalbą, nes kiekvienas menininko prisilietimas prie šios medžiagos sukuria garsą – nuo duslaus minkštos stiklo masės atsitrenkimo į šaltą metalo plokštę iki šnypščiančių garų išsiskyrimo į vandenį, kai merkiamas įkaitęs stiklo pūtimo vamzdis. Per garsą pavyksta atskleisti visus šios medžiagos būvius: kietą–skystą–kietą, šaltą–karštą–šaltą", – vaizdingai apie stiklo garsinę dimensiją pasakoja M.Mikutavičius.
Stiklo įgarsinimas menininko kūrinyje tampa netikėtumu, nes įprastai ši medžiaga siejama su iškalbingu vizualumu, plastiškumu. Galbūt todėl žiūrovas girdimus garsus nustumia į antrąjį planą ir visų pirma susidomi kūrinio vizualumu.
Per garsą pavyksta atskleisti visus šios medžiagos būvius: kietą–skystą–kietą, šaltą–karštą–šaltą.
Iš sfera sustatytų veidrodžių sukurta architektūrinė konstrukcija, atspindinti ją supančią aplinką, kurioje vyksta garsinis M.Mikutavičiaus karšto stiklo pasirodymas, tampa objektu, balansuojančiu tarp regimos realybės ir atspindžiais kuriamos iliuzijos.
"Veidrodžiai buvo pasirinkti siekiant į kūrinį įtraukti žiūrovą, kad, stebėdamas pasirodymą, jis dalyvautų procese. Kiekvienas atspindys – tai skirtingos galimybės suvokti kūrinį. Pavyzdžiui, viena iš galimybių yra tik klausyti ir įsijausti į tai, ką pasirodymo metu girdi neregintis žmogus arba, priešingai, tik žiūrėti į veiksmo atspindžius veidrodžiuose, atsiribojant nuo garso", – atskleidžia menininkas.
Dviejų skirtingų tikrovių suartėjimo ir naujų galimybių atsivėrimo erdvėje veikiantis M.Mikutavičius tampa kūrinio dalimi, priklausiančia tiek supančiai realybei, tiek atspindžiais kuriamai iliuzijai. Judėdamas veidrodinės architektūrinės konstrukcijos erdvėje menininkas nuolatos kerta ribas, skiriančias priešingas erdves, savo veiksmais tarsi patvirtindamas, kad tikrovė ir iliuzija yra neatskiriamos. Tai dvi vienu metu ir skirtingos, ir viena kitą papildančios erdvės. Jų susikirtimas kuria galimybes kitokiam supančios aplinkos suvokimui, kurį menininkas praplečia, žiūrovui suteikdamas ne tik vizualinių, bet ir garsinių patirčių.
"Degančio" stiklo gabalėlio formavimas pasirodymo metu, jį traukiant iš krosnies, apdirbant skirtingais įrankiais, ugnimi, lydimas neįprastų garsų – metalinio įrankių skambėjimo, skirtingų medžiaginių paviršių lietimosi, šnypščiančio krosnies karščio, kuriuos žiūrovas yra linkęs ne girdėti, o matyti, tampa nauju ir netikėtu būdu pažinti supančią aplinką. Taip išplečiamos suvokimo ribos ir ne tik įžvelgiama, bet ir išgirstama tai, kas iki šiol buvo neįprasta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rumšiškių liaudies muziejuje – pabėgimo kambarys apie rekrūtų dalią4
Rumšiškėse įsikūrusiame Lietuvos liaudies buities muziejuje įrengtas pabėgimo kambarys, kurio lankytojai galės įsijausti į jaunuolio, sumedžioto į caro kariuomenę, dalią, ir pamėginti nuo tokio likimo pabėgti. ...
-
Genocido centras planuoja atidaryti pirmąją ekspoziciją apie gyvenimą sovietmečiu2
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pavasarį planuoja atidaryti pirmąją išsamią ekspoziciją apie žmonių gyvenimą sovietmečiu „Homo sovieticus“. ...
-
Mirė architektas, buvęs VDA rektorius prof. V. Brėdikis
Eidamas 91-uosius metus penktadienį mirė Lietuvos architektūros šviesulys architektas, profesorius, intelektualas profesorius Vytautas Brėdikis, pranešė Vilniaus dailės akademija. ...
-
E. Kniūkštaitės kūryboje – stebuklai, gimstantys iš buvimo su gamta ir savimi2
Prabėgę metai nebuvo lengvi. Vis dėlto dailininkė Elena Kniūkštaitė juokiasi, kad per juos spėjo ir gauti Lietuvos kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą, ir beveik ją pamiršti. Tapytoja nesureikšmi...
-
Praeitis – ateičiai: nepriklausomos Lietuvos valstybės archyvai mini Archyvų metus2
Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo (dokumentų valdymo) ištakų istoriškai galėtume pradėti ieškoti nuo pat XIII a. pradžios, kai pradėjo kurtis Lietuvos valstybė. Deja, šie patys ankstyviausi dokumentai ...
-
A. Šlepikas: atėjo laikas į istoriją pažvelgti atidžiau
"Mėgstu suvaidinti kokią sceną, improvizuoti. Tačiau negalėčiau to paties repetuoti milijonus kartų. Tad iš manęs nekoks aktorius. Literatūros pasaulis man kur kas artimesnis", – sako aktoriaus specialybę turintis rašyto...
-
Kūrėjai – atsiliepkite: skelbiamas vaikų literatūros konkursas
Vaikai laukia naujų, įdomių, modernių knygų. „Jei norime užauginti skaitančią kartą, turime jiems tokių knygų pasiūlyti“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. Šiais metais nusprendusi ini...
-
Talentingi kūrėjai griauna muzikos pasaulio stereotipus
Tarp tarptautinę sceną baltiškos kūrybinės tapatybės proveržiu stebinančių žvaigždžių – ir dirigentė Giedrė Šlekytė. Ji nepripažįsta dirigentams primetamų stereotipų ir tiki, kad ateityje dar daug kartų teks maloniai nus...
-
I. Simonaitytės literatūrinė premija – R. Deltuvui2
XXV rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija skiriama Romualdui Deltuvui už knygą „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“. Laureatui atiteks diplomas bei 500 eurų. ...
-
Premjerė sveikina baleriną E. Špokaitę 50-ojo gimtadienio proga
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina žymią baleto artistę, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę Eglę Špokaitę 50-ojo gimtadienio proga. ...