Dvi savaites Kaune viešėjusi australė choreografė Karen Kerkhoven intensyviai dirbo su šokio teatro „Aura" šokėjais. Atskiros šokio spektaklio „Drugelio efektas" scenos ir judesiai šlifuoti iki dešimties valandų per parą. Šiek tiek transformuotą spektaklio versiją gruodžio mėnesį Sidnėjuje išvys XXV Australijos lietuvių dienų dalyviai.
Aplinka įkvepia kūrybai
Spektaklyje susipina šiuolaikinio šokio klasikai būdinga plastika ir konceptualios idėjos. Šokėjai improvizuoja pagal publikos surašytas mintis, tapo ant kūno, bendrauja su K.Kerkhoven piešiniais. Scenoje jie susitinka su virtualiaisiais „aš" - video projekcijose matoma Kauno senamiestyje, Nemuno santakoje, Vilniaus universiteto kiemelyje nufilmuota spektaklio dalis.
„Iki paskutinės minutės nežinojau, ar galėsiu čia atvykti. Atvykdama neturėjau ir šokio vizijos. Daug įtakos turėjo tai, ką pamačiau, sužinojau čia. Taip ant šokėjų galvų atsirado Joninių žolynų vainikai arba angelo, kurio simbolį atradau Lietuvoje, sparnai", - teigė choreografė, šokį vertinanti kaip galimybę bendrauti ir pažinti įvairų šalių ir kultūrų žmones, juos supančią aplinką.
K.Kerkhoven garsėja kaip menininkė, šokio spektaklius pateikianti neįprastose erdvėse. Kaip pačiai labiausiai įsiminusį projektą choreografė įvardijo šokį, pastatytą ant namo stogo Italijoje. Savo sukurtais šokio projektais, performansais ji stengiasi atkreipti dėmesį į plastinio ir vizualinio meno galimybes transformuojant erdvę, kuriant neįprastas formas.
Premjeros datos neįvardija
Kauno šokio teatro „Aura" meno vadovė, choreografė Birutė Letukaitė tvirtina, kad „Drugelio efektas", kurį kitą sezoną išvys žiūrovai, labai skirsis nuo choreografės palikto spektaklio eskizo.
„Penki mūsų pagrindinio sąstato šokėjai šiame projekte nedalyvavo, juos pakeitė jaunimas iš mūsų studijos. Naujokų plastika dar tikrai nėra pakankamai ištobulinta. Dabar tas spektaklis - tik eskizas. Šiame spektaklyje buvo labai daug improvizuotų vietų. Jas šlifuosime gal mėnesį, gal du", - sakė B.Letukaitė, kol kas nekonkretizavusi nei premjeros datos, nei scenos.
Su „Auros" šokėjais nuolat dirba užsienio choreografai. Taip siekiama tiesiogiai susipažinti su įvairiomis pasaulio šiuolaikinio šokio patirtimis. „Per penkiasdešimt metų, kai sienos buvo uždarytos, mūsų šiuolaikinis šokis beviltiškai atsiliko nuo pasaulinių tendencijų. Mes buvome užsikonservavę vokiškoje prieškario šiuolaikinio šokio estetikoje, kurią į Lietuvą atvežė Danutė Nasvytytė. Jos mokymą „Sonatos" studijoje Kaune tęsė Kira Daujotaitė, vėliau aš. Nors mes sovietmečiu turėjome nenutrauktą šiuolaikinio šokio tradiciją, atgavus nepriklausomybę ir pamačius, kur pasaulinis šiuolaikinis šokis nuėjo, mums akys iššoko ant kaktos. Turėjome vytis nežmoniškais tempais", - įsitikinusi choreografė.
Užpildys istorijos spragas
Gruodžio mėnesį kiek transformuotą spektaklio versiją su videoprojekcijomis ir gyvai šokančia „Auros" soliste Lina Puodžiukaite Sidnėjuje išvys XXV Australijos lietuvių dienų dalyviai. Vienos renginio organizatorių, Australijos lietuvių baleto draugijos pirmininkės Ramonos Ratas-Zakarevičienės teigimu, šis šokis bus puiki galimybė Australijos festivalio publikai susipažinti su lietuvių kultūra, pamatyti Lietuvą kitaip - australų choreografės akimis.
Kartu su L.Puodžiukaite į Australiją vyksianti B.Letukaitė tikisi užmegzti bendradarbiavimo ryšių su vietiniais modernaus šokio kūrėjais ir grupėmis.
„Auros" meno vadovė iš kelionės tikisi dar daugiau. „Tikimės surinkti daugiau informacijos apie D.Nasvytytę, pokariu emigravusią į Australiją, iš dar gyvų jos mokinių, giminių. Tai yra laisvojo Lietuvos šokio istorija, ją tikimės užfiksuoti", - planais dalijosi B.Letukaitė.
Choreografė pasakojo ir australės K.Kerkhoven plastikoje įžvelgusi Lietuvos modernaus šokio pradininkės braižą. „Danutės Nasvytytės mokytoja buvo Juta Klemt iš Vokietijos, o Karen pirmoji mokytoja taip pat buvo emigrantė iš Vokietijos, mokiusis pas J.Klemt. Iš čia tie judesio, plastikos panašumai", - apie netikėtas sąsajas pasakojo B.Letukaitė.
Naujausi komentarai