Dvi sa­vai­tes Kau­ne vie­šė­ju­si aust­ra­lė cho­reog­ra­fė Ka­ren Kerk­ho­ven in­ten­sy­viai dir­bo su šo­kio teat­ro „Au­ra" šo­kė­jais. Ats­ki­ros šo­kio spek­tak­lio „Dru­ge­lio efek­tas" sce­nos ir ju­de­siai šli­fuo­ti iki de­šim­ties va­lan­dų per pa­rą. Šiek tiek trans­for­muo­tą spek­tak­lio ver­si­ją gruo­džio mė­ne­sį Sid­nė­ju­je iš­vys XXV Aust­ra­li­jos lie­tu­vių die­nų da­ly­viai.

Ap­lin­ka įkve­pia kū­ry­bai

Spek­tak­ly­je su­si­pi­na šiuo­lai­ki­nio šo­kio kla­si­kai bū­din­ga plas­ti­ka ir kon­cep­tua­lios idė­jos. Šo­kė­jai imp­ro­vi­zuo­ja pa­gal pub­li­kos su­ra­šy­tas min­tis, ta­po ant kū­no, bend­rau­ja su K.Kerk­ho­ven pie­ši­niais. Sce­no­je jie su­si­tin­ka su vir­tua­liai­siais „aš" - vi­deo pro­jek­ci­jo­se ma­to­ma Kau­no se­na­mies­ty­je, Ne­mu­no san­ta­ko­je, Vil­niaus uni­ver­si­te­to kie­me­ly­je nu­fil­muo­ta spek­tak­lio da­lis.

„Iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės ne­ži­no­jau, ar ga­lė­siu čia at­vyk­ti. At­vyk­da­ma ne­tu­rė­jau ir šo­kio vi­zi­jos. Daug įta­kos tu­rė­jo tai, ką pa­ma­čiau, su­ži­no­jau čia. Taip ant šo­kė­jų gal­vų at­si­ra­do Jo­ni­nių žo­ly­nų vai­ni­kai ar­ba an­ge­lo, ku­rio sim­bo­lį at­ra­dau Lie­tu­vo­je, spar­nai", - tei­gė cho­reog­ra­fė, šo­kį ver­ti­nan­ti kaip ga­li­my­bę bend­rau­ti ir pa­žin­ti įvai­rų ša­lių ir kul­tū­rų žmo­nes, juos su­pan­čią ap­lin­ką.

K.Kerk­ho­ven gar­sė­ja kaip me­ni­nin­kė, šo­kio spek­tak­lius pa­tei­kian­ti neįp­ras­to­se erd­vė­se. Kaip pa­čiai la­biau­siai įsi­mi­nu­sį pro­jek­tą cho­reog­ra­fė įvar­di­jo šo­kį, pa­sta­ty­tą ant na­mo sto­go Ita­li­jo­je. Sa­vo su­kur­tais šo­kio pro­jek­tais, per­for­man­sais ji sten­gia­si at­kreip­ti dė­me­sį į plas­ti­nio ir vi­zua­li­nio me­no ga­li­my­bes trans­for­muo­jant erd­vę, ku­riant neįp­ras­tas for­mas.

Prem­je­ros da­tos neį­var­di­ja

Kau­no šo­kio teat­ro „Au­ra" me­no va­do­vė, cho­reog­ra­fė Bi­ru­tė Le­tu­kai­tė tvir­ti­na, kad „Dru­ge­lio efek­tas", ku­rį ki­tą se­zo­ną iš­vys žiū­ro­vai, la­bai skir­sis nuo cho­reog­ra­fės pa­lik­to spek­tak­lio es­ki­zo.

„Pen­ki mū­sų pa­grin­di­nio są­sta­to šo­kė­jai šia­me pro­jek­te ne­da­ly­va­vo, juos pa­kei­tė jau­ni­mas iš mū­sų stu­di­jos. Nau­jo­kų plas­ti­ka dar tik­rai nė­ra pa­kan­ka­mai iš­to­bu­lin­ta. Da­bar tas spek­tak­lis - tik es­ki­zas. Šia­me spek­tak­ly­je bu­vo la­bai daug imp­ro­vi­zuo­tų vie­tų. Jas šli­fuo­si­me gal mė­ne­sį, gal du", - sa­kė B.Le­tu­kai­tė, kol kas ne­konk­re­ti­za­vu­si nei prem­je­ros da­tos, nei sce­nos.

Su „Au­ros" šo­kė­jais nuo­lat dir­ba už­sie­nio cho­reog­ra­fai. Taip sie­kia­ma tie­sio­giai su­si­pa­žin­ti su įvai­rio­mis pa­sau­lio šiuo­lai­ki­nio šo­kio pa­tir­ti­mis. „Per pen­kias­de­šimt me­tų, kai sie­nos bu­vo už­da­ry­tos, mū­sų šiuo­lai­ki­nis šo­kis be­vil­tiš­kai at­si­li­ko nuo pa­sau­li­nių ten­den­ci­jų. Mes bu­vo­me už­si­kon­ser­va­vę vo­kiš­ko­je prieš­ka­rio šiuo­lai­ki­nio šo­kio es­te­ti­ko­je, ku­rią į Lie­tu­vą at­ve­žė Da­nu­tė Nas­vy­ty­tė. Jos mo­ky­mą „So­na­tos" stu­di­jo­je Kau­ne tę­sė Ki­ra Dau­jo­tai­tė, vė­liau aš. Nors mes so­viet­me­čiu tu­rė­jo­me ne­nut­rauk­tą šiuo­lai­ki­nio šo­kio tra­di­ci­ją, at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę ir pa­ma­čius, kur pa­sau­li­nis šiuo­lai­ki­nis šo­kis nuė­jo, mums akys iš­šo­ko ant kak­tos. Tu­rė­jo­me vy­tis ne­žmo­niš­kais tem­pais", - įsi­ti­ki­nu­si cho­reog­ra­fė.

Už­pil­dys is­to­ri­jos spra­gas

Gruo­džio mė­ne­sį kiek trans­for­muo­tą spek­tak­lio ver­si­ją su vi­deopro­jek­ci­jo­mis ir gy­vai šo­kan­čia „Au­ros" so­lis­te Li­na Puo­džiu­kai­te Sid­nė­ju­je iš­vys XXV Aust­ra­li­jos lie­tu­vių die­nų da­ly­viai. Vie­nos ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, Aust­ra­li­jos lie­tu­vių ba­le­to drau­gi­jos pir­mi­nin­kės Ra­mo­nos Ra­tas-Za­ka­re­vi­čie­nės tei­gi­mu, šis šo­kis bus pui­ki ga­li­my­bė Aust­ra­li­jos fes­ti­va­lio pub­li­kai su­si­pa­žin­ti su lie­tu­vių kul­tū­ra, pa­ma­ty­ti Lie­tu­vą ki­taip - aust­ra­lų cho­reog­ra­fės aki­mis.

Kar­tu su L.Puo­džiu­kai­te į Aust­ra­li­ją vyk­sian­ti B.Le­tu­kai­tė ti­ki­si už­megz­ti bendradarbiavimo ry­šių su vie­ti­niais mo­der­naus šo­kio kū­rė­jais ir gru­pė­mis.
„Au­ros" me­no va­do­vė iš ke­lio­nės ti­ki­si dar dau­giau. „Ti­ki­mės su­rink­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos apie D.Nas­vy­ty­tę, po­ka­riu emig­ra­vu­sią į Aust­ra­li­ją, iš dar gy­vų jos mo­ki­nių, gi­mi­nių. Tai yra lais­vo­jo Lie­tu­vos šo­kio is­to­ri­ja, ją ti­ki­mės už­fik­suo­ti", - pla­nais da­li­jo­si B.Le­tu­kai­tė.

Cho­reog­ra­fė pa­sa­ko­jo ir aust­ra­lės K.Kerk­ho­ven plas­ti­ko­je įžvel­gu­si Lie­tu­vos mo­der­naus šo­kio pra­di­nin­kės brai­žą. „Da­nu­tės Nas­vy­ty­tės mo­ky­to­ja bu­vo Ju­ta Klemt iš Vo­kie­ti­jos, o Ka­ren pir­mo­ji mo­ky­to­ja taip pat bu­vo emig­ran­tė iš Vo­kie­ti­jos, mo­kiu­sis pas J.Klemt. Iš čia tie ju­de­sio, plas­ti­kos pa­na­šu­mai", - apie ne­ti­kė­tas są­sa­jas pa­sa­ko­jo B.Le­tu­kai­tė.