- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šie metai pažymėti didele garbingų sukakčių puokšte, kurią puošia ir skulptoriaus modernisto Antano Mončio gimimo metinių minėjimo žiedai: šių metų birželio 8 d. sueina 100 metų, kai Mončių (dab. Mančių) kaime Darbėnų valsčiuje Kretingos apskrityje gimė šis pasaulinio garso menininkas (1921–1993).
Gilios studijos
Labiau pažįstamas užsienyje ir dar tik atrandamas Lietuvoje, įvairiapusis kūrėjas A.Mončys paliko gausų, žanro ir kūrybinės medžiagos prasme įvairų palikimą, taip pat įspaudė ryškius pėdsakus lietuvių meno raidoje, sukurdamas unikalias sunarstytų skulptūrų formas ar tokius fenomenalius meno kūrinius kaip švilpiai.
Gimęs ir užaugęs Lietuvoje, 1941 m. baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją ir iki 1943 m. studijavęs architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete, 1944 m. A.Mončys, kaip ir daugelis to meto šviesuolių, buvo priverstas pasitraukti į Vakarus. Jis apsigyveno karo pabėgėlių stovykloje netoli Miuncheno (Vokietija), studijavo Freiburgo dailės ir amatų mokykloje.
1950 m., gavęs skulptoriaus diplomą ir pelnęs Prancūzijos valstybės stipendiją, A.Mončys tęsė mokslus Paryžiuje, baltarusių kilmės skulptoriaus Ossipo Zadkine'o (1890–1967) studijoje Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumiére, atelier Zadkine). Čia po metų, gavęs mokytojo rekomendaciją, pradėjo savarankišką kūrybos kelią.
Indėlis į Prancūzijos kultūrą
Per Antano kūrybą, gyvenimą ir darbus prabyla jo įsivaizduota Lietuva. Jam ji visada liko kelrodė žvaigždė.
Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios kūrybinės veiklos, A.Mončys surengė daugiau kaip 30 asmeninių parodų, jo kūriniai buvo eksponuojami daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų Prancūzijoje, Monake, San Marine, Belgijoje, JAV, Italijoje, Vokietijoje ir kt.
Prancūzijoje, kurioje praleido didžiąją gyvenimo dalį, jis žinomas ne tik kaip savarankiškas kūrėjas, bet ir kaip Lano Šv.Marselio bažnyčios Kryžiaus kelio stočių, Kelio Madonos ir šv. Juozapo skulptūrų meistras; Meco katedros chimerų skulptūrų restauratorius, įgyvendinęs šį projektą kartu su žymiu litvakų dailininku Marku Šagalu ir žinomais prancūzų skulptoriais broliais Janu ir Jöeliu Martelais.
Paryžiaus akademinio meno bendruomenė lietuvių menininką pažino ir kaip skulptūros studijų įkūrėją bei vadovą, vasaros kursų dėstytoją, dailininkų susivienijimo ACTE (Art-Création-Technique-Expression) įkūrėją ir aktyvų dalyvį.
Pažintis su kūryba
Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios meninės veiklos, A.Mončys sukūrė daug ir įvairių žanrų kūrinių: skulptūrų, paminklų, kompozicijų, koliažų, piešinių, akvarelių, scenovaizdžių, reljefų, kaukių, švilpių ir kt.
Su kūriniais galima susipažinti ir net sukurti tikrą švilpynių orkestrą apsilankius A.Mončio namų-muziejaus tinklalapyje. Deja, visi šie darbai sukurti jau menininkui gyvenant ir dirbant išeivijoje.
Lietuva apie šį iškilų menininką išgirdo tik 1989-aisiais, kai po 45 emigracijos metų jis sulaukė galimybės aplankyti gimtinę. Tačiau apie skulptoriaus kūrybą jau tuomet skelbė radijas "Amerikos balsas", rašė užsienio lietuvių spauda.
Palangoje pirmoji A.Mončio kūrinių ir jų nuotraukų paroda surengta 1991 m., tuometėje sanatorijos "Jūratė" bibliotekoje (S.Daukanto g. 16). Būtent čia, siekiant įamžinti jo atminimą, 1998 m. įsteigti A.Mončio namai-muziejus ir jiems patikėta saugoti menininko Lietuvai dovanotą kūrinių kolekciją.
Ryšys su gimtine
Nors ir gyvendamas toli nuo Lietuvos ir ilgą laiką neturėdamas galimybių į ją grįžti tiek dėl finansinių aplinkybių, tiek dėl politinės santvarkos, A.Mončys domėjosi savo tėvyne, palaikė glaudžius ryšius tiek su Lietuvoje, tiek su išeivijoje gyvenančiu lietuvių kultūros elitu.
Apie tai byloja ne tik išlikę laiškai, tačiau ir sukurti kūriniai tokioms žymioms asmenybėms kaip Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir jo tėvai – diplomatas Stasys Antanas Bačkis (1906–1999) ir jo žmona Ona Galvydaitė-Bačkienė (1907–2003), tėvas provinciolas Leonardas Andriekus (1914–2003), Nepriklausomos Lietuvos ministras Juozas Balutis (1880–1967), Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas (1882–1967), rašytojas, menotyrininkas dr. Jonas Grinius (1902–1980), semiotikas Algirdas Julius Greimas (1917–1992) ir jo žmona Ona Bagdonaitė-Greimienė (1916–1982), visuomenės veikėja, ambasadorė prie UNESCO Ugnė Karvelis (1935–2002) ir jos mama Veronika Karvelienė-Bakštytė (1898–1952) ir kt.
Kaip savo prisiminimuose mena jo sūnus Jean-Christophe'as Moncys, menininkas visada save laikė lietuviu ir tokiu išliko iki gyvenimo pabaigos.
"Per Antano kūrybą, gyvenimą ir darbus prabyla jo įsivaizduota Lietuva. Jam ji visada liko kelrodė žvaigždė. Jis niekada neprašė Prancūzijos pilietybės, visą gyvenimą išlaikė asmens be pilietybės statusą, kuris jam dažnai sukeldavo administracinių nesklandumų. Skulptorius niekada nesileido suviliojamas Amerikos, Kanados ar Australijos eldorado, nors tai, pasak ten gyvenančių jo draugų, būtų jam suteikę pripažinimą, sėkmę ir materialinį komfortą. Jis palaikė ryšį su gimtine, norėjo išlikti artimas lietuviškai realybei", – prisimena kūrėjo sūnus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviško romano pėdsakais – po paslaptinguosius Kėdainius
Atrasti nepažintas vietas – visada džiaugsmas. Ir nesvarbu, kas į jas nuves – kelionių gidas ar istorinis romanas. Jei dar nebuvote Kėdainiuose, imkite į rankas naująjį Sonatos Dirsytės romaną „Fata morgana“ ir leiskitės tyri...
-
A. Vasiljevo fondas su 0,5 mlrd. eurų vertės mados kolekcija persikėlė į Visaginą
Rusijos kolekcininkas ir mados istorikas Aleksandras Vasiljevas perkėlė savo fondą ir 0,5 mlrd. eurų vertės kolekciją į Visaginą, skelbia lrt.lt. ...
-
Pajūryje ne visi muziejai atvėrė duris
Nacionalinio dailės muziejaus filialai pajūryje – tiek P.Domšaičio galerija Klaipėdoje, tiek ir Gintaro muziejus Palangoje, išskyrus tik Laikrodžių muziejų, kol kas lankytojų nepriima. Nors kitos uostamiesčio įstaigos pastaruosius...
-
Mirė žymus architektas, Vilniaus patriotas J. Makariūnas
Savaitgalį išėjo Vilniaus patriotas, Architektūros riteris Jaunutis Makariūnas, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS). ...
-
Lietuvos rusų dramos teatro vadovė O. Polevikova: kai žlugs režimas, baltarusių aktoriai mus nustebins3
„Kartais atrodo, kad čia, Lietuvoje, nustojame vertinti realybę, kurioje gyvename, daug skundžiamės ir mažai giriamės. Gyvename sankryžoje tarp Rytų ir Vakarų, esame tolerancijos šalis, pro mus prateka tokia daugybė socialinių ir kult...
-
Š. Barto filmas „Sutemose“ – konkursinėje festivalio „goEast“ programoje
Rytų ir Vidurio Europos šalims skirto kino festivalio „goEast“, kuris šiemet vyksta balandžio 20–26 dienomis, konkursinėje programoje šiemet dalyvauja Šarūno Barto filmas „Sutemose“ / „In der ...
-
Mėnuo po muziejų atidarymo: ar žmonės pasiilgo kultūros?
Lietuvoje švelnėja karantino ribojimai – šią savaitę duris atveria prekybininkai, kultūros renginių, sporto bei maitinimo įstaigos. Muziejų ir galerijų darbuotojai tuo džiaugtis gali nuo kovo 15 dienos, tad verta pažvelgti kaip pe...
-
Metų knygos rinkimų atomazga: laurai E. Striogaitės „Žmonėms“
Kaunietės poetės Enrikos Striogaitės knyga "Žmonės" tapo 2020 m. knyga poezijos kategorijoje. ...
-
Kultūros ministerija neorganizuos naujo paminklo A. Smetonai idėjos konkurso1
Kultūros ministerija informavo Vilniaus miesto savivaldybę neturinti teisinio pagrindo iš naujo organizuoti meninės-architektūrinės paminklo prezidentui Antanui Smetonai idėjos konkurso. ...
-
Ignalinoje atsiras paminklas V. Šerėno įkūnytiems Bratkoms?7
Kol sostinėje vyksta diskusijos dėl paminklų istorinėms asmenybėms, Ignalina svarsto pastatyti paminklą žinomiems televizijos personažams Bratkoms. Bratkas kūręs, prieš dvejus metus miręs Vytautas Šerėnas yra kilęs iš Ignalino...