- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sekminės – tai viena didžiausių krikščioniškų švenčių, kurios metu švenčiamas Šventosios Dvasios atsiuntimas. Ši šventė laikoma Bažnyčios gimtadieniu.
Lietuvos ir kitų krikščioniškų kraštų bažnyčiose ji buvo ir yra pažymima iškilmingomis pamaldomis. Sekminių data kilnojama pagal šv.Velykų datą. Jos pradedamos švęsti septintąjį sekmadienį po šv.Velykų (tarp gegužės 10 d. ir birželio 13 d.) ir švenčiamos kelias dienas. Sekminių Šventoji Dvasia vaizduojama kaip baltas balandis.
Kaip oficiali šventė ir nedarbo diena, Sekminės reglamentuotos tarpukario Lietuvoje – 1925 m. Švenčių ir poilsio įstatyme šventinėmis laikytos dvi Sekminių dienos, 1930 m. kaip šventinė diena palikta tik viena – pirmoji Sekminių diena. Daug kur vykdavo Sekminių atlaidai ir Sekminių mugės – kermošiai.
Kaimuose, o ir miestuose per Sekmines žmonės berželiais puošė namus, kiemus, kaišė laukus. Iškaišydavo pirkios palubes, pastatydavo prie durų iš abiejų jų pusių, kad šeimininkai vienas kito klausytų.
Sekminės dažnai vadintos piemenų švente. Piemenys gyvulius išpuošdavo nupintais vainikais. Tikėta, kad apvainikuotos karvės duosiančios daugiau pieno, todėl piemenėliai buvo apdovanojami. Sekminių dieną samdyti piemenys paprastai ganydavo trumpiau, jiems leisdavo aplankyti savo tėvus.
Antrąją Sekminių dieną buvo įprasta apeiti javų laukus, aplankyti rugius. Aukštaitijoje žmonės vaišindavosi lauke, netoli pasėlių, gėrė sambarinį (sudėtinį) alų. Kaip šventinis patiekalas, Sekminėms buvo kepama kiaušinienė, kaip ir per Velykas ar Jurgines, – marginami kiaušiniai.
Po vaišių jaunimas dainuodavo, šokdavo, kitaip linksmindavosi, kartais vaidindavo vestuves. Tarpukariu būtent per Sekmines būdavo organizuojamos pirmosios metinės jaunimo gegužinės. Tikėta, kad nuo Sekminių jau tikrai galima maudytis atviruose vandens telkiniuose.
Sovietiniais metais Sekmines, kaip ir kitas krikščioniškas šventes, norėta ištrinti iš žmonių atminties, tačiau tradicinėje lietuvių kultūroje jos buvo labai mėgstamos, todėl mėginta pakeisti šventės prasmę. Liaudiška Sekminių šventimo tradicija yra nutrūkusi. Tradiciškai populiarūs tebėra Sekminių atlaidai bažnyčiose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti9
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga2
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Tarptautinis B.Dvariono konkursas – muzikos pasaulio „viršūnių“ susitikimas
XII-asis Tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas į Lietuvą pritraukė ne tik jaunuosius talentus beveik iš 20 valstybių, bet ir pasaulinio garso muzikus, kurie tuos talentus vertins. Vienas iš jų &ndash...
-
Vyriausybė – už Kultūros pagrindų įstatymo projektą, numatantį tolygų paslaugų teikimą3
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriame numatomas tolygus kultūros paslaugų teikimas, kūrybos ir saviraiškos laisvės principai. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka17
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...