Rusijos agresiją sustabdys A.Kabajeva?

"Už taiką reikia kovoti plačiai", – sako dailininkas Vilmantas Marcinkevičius. Jo drobė "Tik Kabajeva gali sustabdyti karą" parodose sulaukia didelio susidomėjimo. Tačiau ne visai tokio, kokio tikėjosi autorius.

Neoficialiai pirmąja Rusijos dama, Vladimiro Putino ilgamete meiluže vadinama olimpinė meninės gimnastikos čempionė Alina Kabajeva kažkada buvo pelniusi ir seksualiausios šalies moters titulą. V.Marcinkevičiaus drobėje nutapyta gulinti moteris sukryžiuotomis kojomis – tarsi užuomina į tai, kad A.Kabajeva seksualiniu embargu priverstų V.Putiną sustabdyti karinę agresiją. "Jei A.Kabajeva yra jo antroji pusė, norėdama tokią įtaką V.Putinui padaryti galėtų, – šypteli V.Marcinkevičius. – Tačiau tos sukryžiuotos kojos turi ne tik seksualinę potekstę. Sukryžiavimas kaip simbolis naudojamas daug kur. Pavyzdžiui, sukryžiuotos rankos komunistinėje ideologijoje naudotos kaip jėgos simbolis. Raudonos kelnės – ir aistra, ir erotika, ir asociacija su komunizmu."

Dailininkas tikisi, kad paveiksle jo užkoduotus simbolius kiekvienas žiūrovas iššifruos savaip.

Drobę dailininkas sukūrė pagal modelio fotografiją, tapė net A.Kabajevos nuotraukų nematęs. "Po to pažiūrėjau jos nuotraukas internete ir supratau, kad galima atrasti daug panašumų", – sakė paveikslo autorius.

Meno kūrinys šiuo metu eksponuojamas Danijoje, dailės galerijoje Viborge. Prieš tai jis sulaukė šiuolaikinio meno mugės "ArtVilnius" žiūrovų susidomėjimo. V.Marcinkevičius pastebėjo, kad parodoje toli gražu ne visi žiūrovai atkreipdavo dėmesį į kūrinio pavadinimą. O jį perskaitę dažniausiai juokdavosi. "Tikėjausi kiek kitokios, rimtesnės reakcijos", – prisipažino dailininkas.

1969 m. Johno Lennono ir Yoko Ono akcija lovoje prieš karą Vietname – garsiausia menininkų akcija prieš karą, vykdyta pasitelkiant meilės priemones. "Mylėkitės, nekariaukite" ("Make Love Not War") – kvietė įžymybių pora, ir šį šūkį pasaulis įsiminė ilgam.

Dailininkai nekariauti kviečia kitaip, dažnai – ir tiesiogine, ir perkeltine meno kalba pavaizduodami karo baisumus. "Tarkime, garsioji Pablo Picasso "Gernika" – jis netapė paveikslo apie taiką, bet tapė karo sukurtą chaosą. Žinoma jo citata, kai nacių kareiviai užėjo pas jį į studiją ir paklausė: "Jūs sukūrėte šį kūrinį?" P.Picasso atsakė: "Ne, jūs tai sukūrėte." Tas kūrinys buvo jo reakcija į Europoje įsigalintį nacizmą, nors jis nepiešė nei kareivių, nei tankų – karo tragizmą pavaizdavo kita forma, – garsų kūrinį prisiminė V.Marcinkevičius. – Aš taip pat taikos balandžių netapau – žvelgiu į karo temą per kitą prizmę: per kūną, moterį, emocinę pusę."

Nors yra nutapęs keletą paveikslų antikarine tema, dalininkas sako politinių temų kūryboje vengiantis. "Menininkas tarsi ir turi reaguoti į aplinką, ir natūraliai reaguoja, bet būti politiniu ruporu niekada nebuvo mano tikslas", – anksčiau sąmoningai siekęs, kad jo kūriniai neatspindėtų laikotarpio, V.Marcinkevičius prisipažįsta kūryboje ne visada išvengiantis laiko ženklų.

Jis atkreipė dėmesį, kad vengti politinių temų yra tipiška vyresniosios ir viduriniosios kartos Lietuvos vizualiųjų menų atstovams. Pašnekovo žodžiais, toks projektas, kaip Venecijos meno bienalėje Lietuvą pristatantis Dainiaus Liškevičiaus "Muziejus", Deimanto Narkevičiaus kuriami filmai – tarsi išimtis iš taisyklės.

"Mes neišvengiamai kalbame ne tik apie lubinų grožį, bet mene dažnai vengiame politinių temų. Gal tai per daug skausminga lietuvių tautai: XX a. politiniai pokyčiai susiję su tragiškais įvykiais. Ir kai tu juos išgyveni, mene nesinori apie tai kalbėti. Lengviau tiems, kurie nedalyvauja tokiuose įvykiuose, bet tarsi iš toliau, iš šono juos stebi, – sakė dailininkas. – Be to, mes prisimename tuos politizuotus, pagal užsakymą sukurtus sovietmečio oficialiojo meno kūrinius. Todėl mes natūraliai norėjome nuo politinių temų pabėgti."

Dailininko teigimu, jaunajai kartai politinių temų imtis lengviau, nes ji sovietmečio nepatyrė, neprisimena.