Penktadienį 17 val. Klaipėdos apskrities viešoji I.Simonaitytės biblioteka kviečia į vakarą, skirtą poeto keturvėjininko, pedagogo, aistringo buriuotojo Salio Šemerio 115-osioms gimimo metinėms.

Renginyje kalbės literatūrologas dr. Marijus Šidlauskas, rašytojas Juozas Šikšnelis. Dainuos folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vad. Jolita ir Algirdas Vozgirdai). Prisiminimais dalysis klaipėdiškiai, bičiuliai, artimieji. Bus pristatyta Sigučio Jačėno parengta dedikacija – kompaktinė plokštelė „Oi jūrės, burės...“, jau 27-oji iš kolekcijos  „Lietuvių aktorių balsai“.

Sulaukė kritikos audros

S.Šemerys (tikr. Saliamonas Šmerauskas) gimė 1898 m. gegužės 21 d. Vilkaviškyje. Autobiografijoje yra suskaičiavęs, kad pergyveno 21-ą valdžią ir penkis karus, tarp jų – du pasaulinius.

Pirmieji jo kūriniai buvo atspausdinti 1914 m. juokų ir satyros laikraštyje „Garnys“ slapyvardžiu Tadas Mardonius. Vėliau slapyvardžių jis turėjo daug, bet Salys  Šemerys – išliko visam gyvenimui.

1922 m. vasario 16 d. Kaune su K.Binkiu ir J.Petrėnu S.Šemerys paskelbė lietuvių ekspresionistų manifestą „Keturių vėjų pranašas“. Po dvejų metų pasirodė S.Šemerio 16-os eilėraščių knygelė „Granata krūtinėj“ – bene skandalingiausias debiutas lietuvių poezijos istorijoje, sulaukęs „siautėjančios lietuvių literatūros kritikos audros“...

Buvo aistringas buriuotojas

S.Šemerys – vienas iš buriavimo sporto Lietuvoje pradininkų.

1934 m. rudenį iš centrinės vaistinės provizoriaus Kazimiero Mažono jis nusipirko dvistiebę jachtą „Gulbė“, kurią pervadino į „Tegu“. Po remonto ir atnaujinimo darbų 1935 m. gegužės 25 d. S.Šemerys įgyvendino seniai puoselėtą svajonę – išplaukė į jūrą.

Tų pačių metų liepos 3 d. S.Šemerio „Tegu“ ir dar trys Klaipėdos jachtklubo jachtos „Vytis“, „Gintaras“ ir „Argus“ pirmą kartą atstovavo Lietuvai Baltijos šalių buriuotojų sąskrydyje Švedijos Gotlando saloje bei dalyvavo tarptautinėje regatoje Foriosundas–Ventspilis.

Vėliau „Tegu“ daug plaukiojo po Kuršių marias, nusigavo iki Visbio, Stokholmo, Helsinko, aplankė kitus didesnius Baltijos uostus, dalyvavo regatose.

Susipažino pagal skelbimą

1939 m. po pažinties per skelbimą laikraštyje S.Šemerys vedė 23 metais jaunesnę „Klaipėdos krašto aborigenę“ Leoniją Stakelytę iš Katyčių.

Prisiminimuose Leonija Šmerauskienė apie 42 metus, nugyventus drauge su poetu, rašė: „Katras iš mūsų paskelbė, kad trokšta gyvenimo draugo, tegu lieka paslaptyje <...> Bendrame gyvenime stengėmės: 1) gerai vienas apie kitą galvoti, 2) maloniai, mandagiai vienas su kitu šnekėti, 3) didvyriškai vienas už kitą kovoti“.

1969 m. buvo išleista S.Šemerio poezijos rinktinė „Granata krūtinėj”. „Nors ir kuklutė, mažutė, vyras vis vien jos apimtimi ir apiforminimu buvo patenkintas“, – prisiminė žmona.

Niekada nepadėjo plunksnos

Po knygos pasirodymo S.Šemerys nusiuntė į Vilnių, į Rašytojų sąjungą, pareiškimą, kad priimtų jį į narius, bet atsakymo taip ir nesulaukė.

Tvirtai laikydamasis paties surašytų „12 įsakymų sau“ (vienas jų – „rašyti, kad ir nespausdina“), S.Šemerys niekada nepadėjo plunksnos – toliau eksperimentavo, tęsė jaunystėje pradėtą „kalbos inžinierystės“ darbą, gludino eilėraščių formą.

Bibliotekoje, kurios kaimynystėje Šmerauskai gyveno, vykdavo jo kūrybos vakarai, o dabar saugomas rinkinys iš asmeninio archyvo, kurį po poeto mirties 1981 m. perdavė žmona L.Šmerauskienė.

Uostamiesčio kultūros užsispyrėlis

Iškili S.Šemerio figūra buvo įaugusi į Klaipėdos kultūros panoramą. Jis kėlė vertingas idėjas dėl miesto literatūrinio muziejaus įsteigimo, senųjų gatvių pavadinimų keitimo.

Vykdant testamente išreikštą valią, S.Šemerys palaidotas Karklės kapinaitėse ant jūros kranto. 1996 m. greta vyro atgulė ir poeto našlė.

Pagerbiant pirmojo direktoriaus atminimą 1998 m. Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijai suteiktas Salio Šemerio vardas.

Kadaise vadintas futuristu, save linkęs laikyti ekspresionistu, šiandieną S.Šemerys, pasak M.Šidlausko „suvokiamas jau kaip simbolinė literatūrinių neramumų figūra“, anot B.Railos „pagyrimo vertas užsispyrėlis“, P.Panavo prisiminimuose atgyjantis kaip nesenstantis  skeptikas ir eksperimentatorius, „įsimylėjęs savo miestą, jūrą ir gyvenimą“.

(Nuotraukoje - Felicijos Kačenauskaitės grafikos kūrinys)