Leisdama progines monetas Lietuva reprezentuoja reikšmingiausius mūsų istorijos, kultūros įvykius.

Vargu ar kam šautų į galvą numizmatinės vertės pinigus naudoti parduotuvėje. Už vieno lito nominalo auksinę proginę monetą, skirtą Lietuvos banko jubiliejui, parduotuvėje įsigysite kažką, kas kainuoja vieną litą, bet antrinėje rinkoje už ją gausite apie 3 tūkstančius litų. Numizmatinę vertę turinčios monetos - puikūs Vilniaus monetų kalyklos meistrų darbo pavyzdžiai, kolekcininkų pasididžiavimo objektai ir išskirtinės dovanos.

Gražios ir paklausios

Lietuvos Respublikos centrinis bankas liepą išleido penkiasdešimtąją proginę monetą. Penkios iš jų - auksinės. Sidabrinė 50 litų moneta, skirta geriausiai mūsų šalyje išsilaikiusiai XVII amžiaus Panemunės piliai, priklauso „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklų“ serijai. Ji nukaldinta 5 tūkstančių egzempliorių tiražu ir papildo nuo 1993 m. gaminamų lietuviškų proginių monetų rinkinį.

Lietuvos monetų kalykloje proginės monetos kaldinamos palyginti neseniai, tačiau vilniečių darbai jau vertinami pasaulyje: 2000 m. išleistą 50 Lt proginę monetą, skirtą Sidnėjaus XXVII olimpinėms žaidynėms, vienas solidžiausių pasaulyje proginių monetų katalogo leidėjas Krause Publications (JAV) pripažino meniškiausia tų metų progine moneta pasaulyje (dailininkas Antanas Žukauskas).

Daugiausia lietuviškų proginių monetų lieka mūsų šalyje, tačiau susidomėjimas jomis pastebimai didėja. Tiesa, taip atsitiko ne iškart. Lietuvos banko muziejaus vadovas, Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos narys Vidmantas Laurinavičius pastebi, kad prieš ketverius metus proginių monetų tiražai buvo mažinami, o užsigulėjusios monetos - sunaikinamos.

Štai pirmosios proginės 10 litų monetos, skirtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą, tiražas (10 tūkstančių vienetų) per nustatytą penkerių metų platinimo laiką užsigulėjo: parduota tik pusė tiražo. Tačiau šiuo metu paklausa sparčiai didėja, vis daugiau pirkėjų atsiranda užsienyje.

Laikas didina vertę

Iš ankstyvojo laikotarpio monetų populiariausios buvo 1995 m. išleista 50 litų nominalo pirmoji sidabro moneta, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui (dailininkas A.Žukauskas), 1997 m. 7,78 gramo (ketvirtadalis uncijos) aukso moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75-mečiui.

Taip pat 2000-aisiais pasirodžiusi tokio pat svorio 100 litų aukso moneta, skirta Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Beje, tik Vytautas Didysis kol kas nusipelnė dviejų - 100 Lt (auksinė) ir 50 Lt (sidabrinė) proginių monetų, kurias sukūrė dailininkas A.Žukauskas.

Populiari visa „Lietuvos istorijos ir architektūros“ serija. Puiki skirtoji Kernavei, kuri dailininko Giedriaus Paulauskio sumanymu tarsi įspausta į seną archeologų rastą monetą. 2004 m. pirmą kartą pagamintos „proof“ kokybės sidabrinės monetos, šaltu emaliu padengtais paviršiais. Viena tokių - Mariaus Zavadskio ir R.J.Belevičiaus sukurta 50 Lt moneta, skirta Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui, Vilniaus universiteto 425 metų jubiliejui skirtoje proginėje monetoje pirmą kartą nukaldintas kintantis vaizdas.

Daugiausia proginių monetų išleista 50 litų nominalu. Kol kas tik viena, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams skirta 500 litų nominalo moneta. Ji iš gryno aukščiausios kokybės aukso (999,9 prabos), sveria 31,10 gramo (viena uncija). Jai pasirodžius 2020 litų kainavusi moneta buvo išpirkta per keletą dienų, antrinėje rinkoje šiandien už ją mokama apie puspenkto tūkstančio litų. Pirmajam Lietuvos karaliui Mindaugui 2003 m. išleista moneta 200 litų nominalu.

Užfiksuoti svarbūs įvykiai

Leisdama progines monetas, Lietuva sėkmingai dalyvauja tarptautinėse programose ir kartu reprezentuoja reikšmingiausius mūsų istorijos, kultūros įvykius. Proginių monetų konkurso užduotyse taip ir nurodoma: atspindėti Lietuvos kultūros paveldą - unikalius dailės, architektūros, muzikos kūrinius, rašytinius paminklus, sukurtus Lietuvoje ar už jos ribų ir turinčius išskirtinę išliekamąją vertę Europoje ir pasaulyje.

Progines monetas kūrė solidus talentingų Lietuvos menininkų būrys. Skulptoriai Leonas Pivoriūnas su bendraautoriumi Petru Garška sukūrė vieną pirmųjų, Popiežiaus vizitui Lietuvoje skirtą monetą, o Petras Mazūras - pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo jubiliejui. Meniška dailininko Petro Repšio moneta primena Pirmojo Lietuvos Statuto jubiliejų (475-ąsias metines), Gedimino Karaliaus - raketų išradėjo Kazimiero Semenavičiaus veikalo „Didysis artilerijos menas“ išleidimo 350-ąsias metines.

Užfiksuoti kiti svarbūs įvykiai: Baltijos kelias, tragiška 1991 m. sausio tryliktoji. Kai kurios monetos leidžiamos serijomis: „Lietuvos miestai“, „Lietuvos valdovai“, „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“. Proginių monetų leidyboje kūrybingai triūsia G.Paulauskis, Petras Gintalas, Rimantas Eidėjus ir kiti menininkai. Daugelio monetų briaunose įrašomos svarbios sentencijos. Jonui Basanavičiui skiriamoje 50 litų nominalo monetoje jos kūrėjai Rūta Ničajienė ir R.J.Belevičius paliko įrašą: „Kad aušrai auštant prašvistų ir Lietuvos dvasia“, R.Eidėjus, Kaunui skirtoje monetoje paliko žodžius: „Laisvas būdamas, laisvės neišsižadėsi“, pirmosios knygos sukakčiai skirtos monetos briaunoje - M.Mažvydo žodžiai: „Imkit mane ir skaitykit“.

Menas ir amatas

Naujosios proginės monetos kuriamos bankui paskelbus konkursą. Ne sykį jame dalyvavęs grafikas Liudas Parulskis, sukūręs ir šiemet pasirodžiusios antrosios mažiausios aukso monetos grafinius projektus (gipsinius modelius sukūrė skulptorius R.J.Belevičius) sako, kad konkurso sąlygos pasufleravusios mintį monetoje perteikti klasikinį aukso pjūvio principą.

Pasak jo, idealiausiai aukso pjūvio idėjai perteikti monetoje tiko Aušros vartai. Sumanymas pasitvirtino: miniatiūroje vaizdas nenukentėjo, monetoje laisviau interpretuota tradicija vaizduoti monetose valstybės herbo simbolį Vytį - jį matome Aušros vartus vaizduojančios monetos atike.

Šiemet ketinama dar išleisti 100 litų nominalo monetą, kuri papildytų seriją, skirtą Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui, 50 litų nominalo - XXIX olimpinėms žaidynėms. Numizmatai, be abejo, rūpinsis, kad jų kolekcijas papildytų kitąmet leidžiamos monetos: šv. Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, Kauno piliai, Lietuvos tūkstantmečiui, Lietuvos gamtai ir Europos kultūros paveldui skiriamos monetos bus aukščiausios „proof“ kokybės.