Būrys menininkų, su nostalgija prisimenančių vasaros stovyklas, pristato gamtoje sutvertus kūrinius: keramikos, skulptūros, tapybos, foto, videodarbus, garso reportažus, menines instaliacijas.

Kūrybos gamtoje idėja, pasak jos autoriaus Dariaus Straigio, kilo prieš metus. „Sukūrėme menininkų tinklą, į kurį įsitraukė apie 50 įvairių sričių kūrėjų iš įvairių šalių, ir pasivadinome „Creanature“. Gavus paramą iš fondų, buvo suorganizuotos trys vasaros kūrybinės stovyklos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – parodos priešistorę pristatė D. Straigis, viešosios įstaigos „Be batų“ vadovas.

Stovyklų meninėse laboratorijose sutvertus kūrinius iki Kalėdų bus galima pamatyti „Žalgirio“ arenoje, parodų erdvėje. Organizatoriai siūlo lankytojams ateiti temstant arba jau sutemus – tada geriausiai matysis vaizdo projektai. Ši paroda jau vyko Latvijoje ir Estijoje.

Lankytojui, žvelgiančiam į stovyklų akimirkas, užfiksuotas nuotraukose, belieka pavydėti išlaisvėjimo, valiūkiškos saviraiškos, turiningai praleisto vasariško laiko. Tokių stovyklų reikalingumu neabejojama. „Didžiausias dalykas, ką mes patiriame, – tai bendravimas. Per buvimą kartu atsiranda naujų kūrinių, naujų idėjų, pažinčių. Tai įkvepia menininkus, buvimo kartu labai reikia“, – tikino D. Straigis.

Savo organizuotas stovyklas jis išskiria iš tradicinių plenerų, nes į jas suvažiavo ne kurios nors vienos dailės rūšies, o įvairių sričių menininkai. Be dailės atstovų, į kūrybinį vyksmą įsiliejo instaliacijų, perfomansų, garso, muzikos autoriai, rašytojai, fotografai, kompiuterinių technologijų specialistai.

„Vieni iš kitų gali pasimokyti, prisiliesti prie naujų technikų“, – neabejojo pašnekovas.

Prie Paluodės ežero Zarasų rajone vykusi dviejų savaičių stovykla vadinosi „Kūryba ir žvejyba“. Žuvienė buvo tik maža dalelė visų potyrių. Buvo tyrinėjamas ežero dugnas, kopiama į piliakalnius ir bažnyčios bokštą, lankomi dvarai ir senosios kapinės. Užteko laiko kurti ne tik individualius, bet ir bendrus darbus, kuriuos įkvėpė gamta ir apylinkėse glūdinčios paslaptys. Lietuvos stovykloje daugiausia buvo sukurta tapybos, keramikos, skulptūros darbų.

„Visi stengėsi pajusti tai, ką padiktuoja gamta. Be to, buvo ieškoma ir kitokių išraiškos formų, kuriamos instaliacijos“, – pasakojo renginio autorius.

Latvijoje menininkai dviem savaitėms okupavo 4,5 tūkst. gyventojų turintį Rojos miestelį. Fantazijos nestingantys svečiai įsiliejo į vietos bendruomenės rūpesčius ir lūkesčius, eksperimentavo keisdami viešas erdves, stebino vietinius gyventojus.

Estijoje kūryba liejosi Hyjumos saloje, Tubalos kaime. Stovykloje buvo pastatyta aukštos temperatūros keramikos degimo krosnis. Joje išdegti skirtingų menininkų darbai tapo bendros garso sistemos dalimi. Kiekvienas menininkas pagamino po meninę detalę, į kurią vėliau įmontuota radijo detalė. Garso sistemai panaudotas senovinis lempinis stiprintuvas.

Ši garso sistema pasitinka Kaune vykstančios parodos lankytojus. Jie galės išgirsti Lietuvoje, prie Paluodės ežero, įrašytus garsus, balsus.

„Keramika garsui įtakos nedaro, tačiau kiekviena radijo detalė turi gražią savo vietą. Tai, kad radijo sistema susieta su meno kūriniais, yra unikalu“, – mano D. Straigis.