Partizaną suvaidinęs P. Markevičius nežino, ar dabar griebtųsi ginklo

„Vienas gali įsivaizduoti, kad rūpinsis savo ir savo artimųjų išgyvenimu ir rinksis pabėgėlio poziciją. Tačiau stojus akistaton su ta situacija realybėje, tas pats žmogus, užvaldytas jausmo, gimstančio jo viduje, gali būti pirmas stojantis pasipriešinimo gretose,“ – sako aktorius ir priduria, kad gali būti ir visai kitoks scenarijus, kai agituojantys ir save drąsiais eksponuojantys gali tapti pirmais, kurie „tepa slides“.

„Istorijoje yra ne vienas toks momentas. Kažkas ypatingo ir labai stipraus sprogsta žmoguje tuo metu, kai jis susiduria su išlikimo, išgyvenimo kritinėmis aplinkybėmis, ir šį sprogstantį jausmą sunku paaiškinti ir bandyti suvokti gyvenant saugiose sąlygose“ – teigia jis.

Svarstydamas partizaninio judėjimo reikšmę P. Markevičius prisipažįsta, kad šis istorijos laikotarpis jam yra itin svarbus, todėl suvaidinti partizaną buvo didelė garbė.

„Atsigręždamas į istorijos momentus, su didele pagarba žiūriu į partizaninį judėjimą. Manau, tai yra mūsų tautos išgyventas laikotarpis, kurio negalima tiesiog pamiršti pastačius ant postamento. Žmonės išgyveno nepaprastai daug kančios, kankinimų, bado…Toje pačioje situacijoje žvelgiu ir į tuos, kurie pasitraukė, pavyzdžiui, kūrėjus išeivius. Ar jų indėlis laisvės kovoje buvo mažesnis? Tą apskaičiuoti sunku. Manau, kova – ji vyksta įvairiais frontais. Mane įkvėpė Juozo Paliūno frazė, jog „vienas žmogus su spausdinimo mašinėle gali padaryti didesnę žalą priešui, nei visas pulkas ginkluotų vyrų“. Manau, pirmiausia svarbus žodis, mąstymas, dialogas – tai pirmas ginklas, kurio griebčiausi. Jei su agresoriumi neįmanoma atrasti intelektinio pasipriešinimo taškų, tuomet, žinoma, gynybos arsenalas visai kitoks. Deja, neatsiejamas nuo realybės, kuomet žmogiškumo sąvoka yra aukojama vardan išlikimo“, – sako aktorius.

Dokumentinis filmas „Partizanas“ pasakoja unikalią Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto kovų istoriją. Nuvargintas okupacijos, jis aukoja asmeninį gyvenimą, palieka šeimą ir pasitraukia į mišką lemtingam mūšiui dėl Lietuvos laisvės. Geriausiu draugu jis renkasi šautuvą, kurį švelniai vadina „mašinka“.

Besąlygiškas paklusnumas vadui, noras mokytis, drąsa ir kantrybė iš paprasto kaimo ūkininko suformuoja vieną aktyviausių pasipriešinimo kovų vadų, kuris iki paskutinės gyvenimo akimirkos tikėjo laisva Lietuva ir tarsi testamentą mums užrašė: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“.

Filme autentiškų J. Paliūno-Ryto atsiminimų ištraukos, kurias jo paties žodžiais skaito aktorius P. Markevičius, persipina su J. Paliūno-Ryto anūkės, jo bendražygių ir kovos draugų bei istorikų pasakojamais. To laikmečio atmosferą įtaigiai kuria labai įspūdingos rekonstrukcinės scenos.

Istorinio dokumentinio filmo „Partizanas“ premjera – vasario 14 d. visuose Lietuvos kino teatruose.