- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje išlikusius istorinius pastatus sudėtinga pritaikyti dabarčiai, tačiau nenaudojami statiniai pralaimi dvikovą su laiku. Tokią išvadą daro Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai, apibendrinę naujausius analizės duomenis.
Daugumos būklė nekinta
Apibendrinęs naujausią informaciją, Kultūros paveldo departamentas (KPD) pranešė, kad 2019 m. Kultūros vertybių registre (KVR) buvo 13 565 registriniai objektai. Per praėjusius metus KPD teritoriniai skyriai apžiūrėjo 2 169 registrinius objektus, t.y. 16 proc. Daugiausia pastatų, archeologijos vertingųjų savybių pobūdžio objektų, 349 kapinės, pavieniai kapai ir laidojimo vietos, 97 mažosios architektūros objektai, 27 parkai, šimtai smulkesnių nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų.
Keturiolikoje pernai patikrintų objektų būklė labai pablogėjo, o 145 – nepaliaujamai blogėja. Būklė nepakito 1 677, pagerėjo 198 objektų būklė, žymiai geresnė 52 objektų būklė.
KPD ekspertai konstatavo nekintančią tendenciją: kultūros paveldo objektų aplinka prižiūrima geriau nei patys pastatai.
Pernai apžiūrėti daugiausia tie objektai, kurie buvo stebimi ir 2014 m., t.y. dvarų sodybos ir pavieniai statiniai, todėl, KPD specialistų teigimu, tendencijos fiksuojamos tos pačios. Praradę savo funkcijas dvarų sodybų ūkiniai statiniai yra nenaudojami, veikiami gamtinių sąlygų pamažu nyksta toliau. Dvarų sodybos tvarkomos, restauruojamos, daugiausia tai reprezentaciniai rūmų ar gyvenamieji pastatai.
Reti atvejai, kad visa dvaro sodyba priklausytų vienam savininkui, kuris tinkamai užtikrintų visų dvaro sodybą sudarančių pastatų tinkamą priežiūrą.
Aplinkos būklė geresnė
KPD ekspertai konstatavo nekintančią tendenciją: kultūros paveldo objektų aplinka prižiūrima geriau nei patys pastatai (teritorijos šienaujamos, genėjami krūmai ir pan.), nes tai nereikalauja didelių finansinių sąnaudų, kaip kad statinio fizinės būklės užtikrinimas, ir paprastai tai daroma reguliariai.
Dažniausiai pastebima, kad valdytojai netvarko, neprižiūri aplinkoje esančių želdynų, aplinką netvarkinga, teršia laikydami prie dvarų ūkinių pastatų nenaudojamą žemės ūkio techniką, metalo laužą, statybines atliekas. Viešosios pagarbos objektai savivaldybių daugiausia yra prižiūrimi ir tvarkomi, tačiau pasitaikė atvejų, kai stebėsenos metu fiksuotos nenušienautos kapinės, nesutvarkyta teritorija.
Savivaldybių pateikta statistika leidžia prognozuoti, kad gali daugėti kultūros paveldo statinių, sutvarkytų ES struktūrinių fondų paramos ir valstybės lėšomis. Kultūros paveldo objektų valdytojai aktyviau rengia ir teikia paraiškas. Tačiau dėl sunkiai išsprendžiamų apsaugos, panaudojimo ir pritaikymo problemų sparčiai nyksta buvusios dvarų sodybos, jų pavieniai ūkiniai ir kitos paskirties pastatai bei vienas iš išraiškingiausių Šiaurės Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo segmentų – vėjo malūnai.
Pagal savivaldybių pateiktus duomenis galima daryti išvadas, kad daugumos kultūros paveldo objektų būklė nekito. Bendrai objektų fizinė būklė vertinama trimis balais, išlieka stabili, taip pat ir aplinkos. Pagerėjusi būklė fiksuojama piliakalnių, restauruojamų dvarų sodybų, sutvarkytos palaidojimo ir įamžinimo vietos.
Sąlygos išlikti
Atsižvelgiant į pateiktus stebėsenos apibendrinimus ir prognozavimą, KPD ekspertai daro prielaidas, kad nenaudojami, nepritaikyti, praradę savo funkcijas ir neįveiklinti kultūros paveldo objektai, veikiami gamtinių sąlygų, pamažu nyks toliau, neužkonservuotoms pastatų fragmentų liekanoms gresia sunykimas.
Kultūros paveldo objektus neigiamai veikia ir ta aplinkybė, kad istorinius pastatus pritaikyti dabartinei paskirčiai, nepažeidžiant vertingųjų savybių, nesumažinant jų kultūrinės vertės, yra sudėtinga.
Be to, ne visi kultūros paveldo objektų valdytojai finansiškai nepajėgūs sutvarkyti kultūros paveldo objektus pagal nustatytus reikalavimus, o pretenduoti į valstybės paramą tvarkybai kultūros paveldo objektų, kurie nėra paskelbti valstybės saugomais, valdytojai negali dėl įstatyminių nuostatų.
Laiku nešalinami defektai, todėl nyksta smulkios architektūrinės detalės: stalių gaminiai (raižiniai, langinės), metalo gaminiai (vyriai, rankenos ir pan.). Remontuojant naudojamos pigiausios šiuolaikinės medžiagos taip pat menkina objektų autentiškumą. Kultūros paveldo objektų valdytojų vengimas registruoti savo turtą Nekilnojamojo turto registre, taip siekiant išvengti atsakomybės už valdytojo pareigų neatlikimą, sudaro prielaidas tokių objektų tolimesniam fizinės būklės blogėjimui.
Teigiamai kultūros paveldo objekto būklė pagerėja po atliktų tvarkybos, restauravimo ir objekto pritaikymo darbų. Parengus teritorijų planavimo dokumentus (rajonų savivaldybių bendrieji planai, miestelių bendrieji planai, saugomų teritorijų planai) iš esmės sumažėja pažeidimų kultūros paveldo objektų teritorijose. Be kita ko, kaip pastebi KPD ekspertai, skleidžiant informaciją apie kultūros paveldo objektus, jų teritorijas, viešų elektroninių duomenų bazių diegimas ir tobulinimas mažina kultūros paveldo objektų netyčinio sužalojimo tikimybę.
KPD manymu, išsaugoti kultūros paveldo objektus padeda ir įvairios edukacinės programos, į kurias įtraukiami artimiausi gyventojai. Jie siūlo kultūros paveldo, kaip mokamosios priemonės pažinimą, įtraukti į įvairių mokyklose dėstomų dalykų programas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“32
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...