Naujos prasmės: kaip „boutique“ virto butiku

Elegantiškų, madingų prancūzaičių ir galantiškų, aistringų prancūzų lūpose žodis "boutique" skamba išties grakščiai. Ir nemokėdamas šios kalbos gali nuspėti, kad kalba eina apie kažką prabangaus, įmantraus, išskirtinio. Teisybė, nes boutique, kaip sako mados pasaulio žinovai, – prabangių (autorinių) drabužių ir aksesuarų parduotuvė. Ach, ta Prancūzija – meilės ir mados šalis! O čia – Lietuva, čia lietūs lyja. Santūrios lietuvaitės ir nuo žagrės atėjusio jos vyro lūpose boutique virsta butiku, teoriškai turinčiu tą pačią reikšmę. Teorija lieka teorija, o praktika rodo, kad butiko reikšmė smarkiai prasiplėtusi ir nutolusi nuo pradinio apibrėžimo.

Boutique ženklina prabangą, išskirtinumą, unikalumą. Tai – ne šiaip sau parduotuvėlė, greičiau – salonas, kuriame prekiaujama vienetiniais žymių dizainerių ar prestižinių mados namų drabužiais ir aksesuarais. Boutique – parduotuvių hierarchijos viršūnė. Jų lankytojai moka didžiules pinigų sumas už aukštos kokybės garsių prekės ženklų drabužius ir džiūgauja įsigiję vienetinę prekę. Visa ši pastraipėlė – tik teorija, nes... Nes dažniausiai taip nėra. Yra kitaip.

Labai jau geidžiamas žodis tas "butikas" pasirodo, nes kas nenori būti madingas ir turėti tai, ko jo kaimynas neturi? Niekas. Va, ir pridygo butikų Lietuvoje kaip šiais metais grybų. Baravykų nors pintinėmis nešk, o butikus tik spėk lankyti! Butikas ten, butikas šen... Deja, deja, kaip nėra aukštosios mados unikumų juose, taip nėra. Dažniausiai tai paprastos parduotuvės, savo produkciją siūlančios rinkos kaina, o dažnu atveju butikas veikia ir komiso principu. Ir lietuviškas butikas – jau ne YSL, "Chanel" ar "Dior" prekės ženklu pažymėtas boutique, o visiškas vintažas, kuriame surasi ne tik (ne tiek) garsių firmų, bet ir kažkieno šarmingo gyvenimo likučių. Ir taip butikas įgauna dėvėtų drabužių parduotuvės statusą. Tai kur ta boutique prabanga, turtingi klientai, krištoliniai sietynai ir šampanas?

Žengtas didelis žingsnis nuo prabangos paprastumo link. Visų taip geidžiamas titulas, prabangos ženklas tapo paprastutėlaite parduotuvėle. Ir viskas tik dėl noro būti tokiems, kokie nesame. Pasinaudota žodžiu "boutique" kaip geros prekės ženklu, tačiau nepastebimai jis nudėvėtas. Dažnai to, ko tikimės iš prabanga kvepiančios iškabos, tiesiog negauname. Kiekvienos krautuvėlės, pasivadinusios butiku ar dar įmantriau – boutique, iškaba vilioja pirkėjus, tačiau tai – akmens, įvynioto į saldainio popierėlį, principas. Akmuo blizgutyje – akmuo. Parduotuvėlė su iškaba "butikas" – tik parduotuvėlė.

Posakis "Kaip pavadinsi – taip nepagadinsi" šiuo atveju netinka. Kazlėko baravyku juk nepavadinsi. Ar ne taip, mados grybautojai?