„Aš labai džiaugiuosi šiuo garbingu apdovanojimu. Esu visiems labai dėkinga, dėkinga savo šaliai. Ir mano kūryba yra reakcija į supantį pasaulį, tai tuo pačiu ir savotiška maišto forma. Todėl esu laiminga, kad iki šiol turėjau laisvę kurti ir kalbėti ką noriu ir apie ką noriu“, – BNS teigė L. Šalčiūtė.
Dailininkė akcentavo, jog „ši laisvė turi būti svarbi ne tik jai, bet ir visiems Lietuvos žmonėms“.
„Gyvename neramiu laiku, mūsų valstybė Lietuva yra pavojuje, mūsų šalis stumiama į tamsą, ardomi jos laisvės, demokratijos ir saugumo pamatai. Tikiu, kad sukaupę visas jėgas ir susivieniję, mes sustabdysim šituos pavojingus procesus. Tikiu, kad mums visiems kartu pavyks“, – pabrėžė ji.
Dailininkė gimė 1964-aisiais Kaune, 1989 metais baigė tapybos studijas LTSR valstybiniame dailės institute.
Jos kūriniai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje bei Vilniaus universiteto Grafikos kabinete, vieni žymesnių kūrinių – ciklai „Cirko dainos“, „Laterna Magica“, „Propaganda“.
L. Šalčiūtė yra apdovanota Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijomis.
„Tai įvertinimas ne tik man, bet ir visai komandai“
Nacionaline premija įvertintas Ignas Miškinis sako, jog šis apdovanojimas yra įvertinimas ne tik jo kaip režisieriaus, bet ir visos komandos.
„Jis (apdovanojimas – BNS) man reiškia didžiulį įvertinimą ir aš jaučiuosi, kad esu dalis įvertinimo, nes vis tik įvertinimas yra už vieną darbą, o tą darbą darė didžiulė komanda. Man atrodo, tas įvertinimas yra ne tik man, bet ir visai komandai“, – BNS pirmadienį sakė režisierius.
Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premija I. Miškiniui skirta už įtaigia kino kalba atskleistą žmogaus ir visuomenės brandos istoriją.
Pasak režisieriaus, jį labai nustebino ir tai, kad kandidatūra apskritai buvo iškelta.
„Džiaugiuosi. Nežinau kaip jaustis, nesitikėjau, tikrai. Vien tai, kad iškėlė (kandidatūrą – BNS) nebuvo tikėta“, – sakė I. Miškinis.
Paklaustas, ar kultūros bendruomenės protestų fone jis ketina atsiimti apdovanojimą iš prezidento Gitano Nausėdos, režisierius teigė, kad dar nėra apsisprendęs.
„Nežinau, negalvoju apie tai dar visai. (...) Sudėtingas labai klausimas. Ne Prezidentūra man teikia šį apdovanojimą, tiek galiu pasakyti. Niekas iš Prezidentūros nenusprendė kam teikti ir už ką teikti. Nesijaučiu, kad jie čia duoda tą apdovanojimą“, – tvirtino I. Miškinis.
Režisierius gimė 1978-aisiais Vilniuje, Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, o Lietuvos muzikos akademijoje televizijos režisūrą.
Buvo televizijos laidų „Ryto ratas“, „Kino pasaulyje“ režisierius. Sukūrė eksperimentinių („Šuolis“, „Matas“), trumpametražių („Monotonija“, „Chickypow“, „Lengvai ir saldžiai“) ir ilgametražių („Diringas“, „Artimos šviesos“, „Karalių pamaina“) filmų.
Vienas paskutinių garsiausių I. Miškinio darbų – vaidybinis filmas „Pietinia kronikas“, kuris pelnė Talino tarptautinio kino festivalio „Juodosios naktys“ prizą bei du „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus.
„Poetai mažiau pastebimi, todėl labai smagu“
Nacionaline premija įvertintas poetas, dramaturgas Gintaras Grajauskas sako, jog poetai yra mažiau pastebimi kūrėjai, tad sulaukti apdovanojimo – labai smagu.
„Apdovanojimas reiškia labai daug. Tai valstybės pats aukščiausias įvertinimas ir apskritai poetai nėra žmonės iš pirmų eilių, jie yra žmonės mažiau triukšmingi, mažiau pastebimi. Kai poetas gauna tokią premiją, mano supratimu yra labai gerai ir labai smagu“, – BNS pirmadienį sakė G. Grajauskas.
Kai poetas gauna tokią premiją, mano supratimu yra labai gerai ir labai smagu.
Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premija poetui skirta už poetinį šiuolaikinio buvimo pjūvį.
Paklaustas, ar kultūros bendruomenės protestų fone jis ketina atsiimti apdovanojimą iš prezidento Gitano Nausėdos, G. Grajauskas teigė, kad dar nėra apsisprendęs.
„Tikrai nežinau, dar galvosiu apie tai“, – tvirtino poetas.
G. Grajauskas gimė 1966-aisiais Marijampolėje. 1985-aisiais baigė Klaipėdos aukštesniąją muzikos mokyklą, vėliau Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose studijavo humanitarinius mokslus.
Dirbo Klaipėdos radijuje ir televizijoje „Balticum“, dienraštyje „Klaipėda“, Klaipėdos dramos teatre buvo literatūrinės dalies vedėju, o nuo 2018 metų yra meno vadovas.
„Tatuiruotė“, „Atsiskyrėlio atostogos“, „Katalogas“, „Kaulinė dūdelė“, „Eilėraščiai savo kailiu“, „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“, „Vandens skonis“, rinktinę „Kaip viskas buvo“.
G. Grajauskas vienas pirmųjų lietuvių poezijoje išvystė siužetinį buitinį pasakojimą. Jis taip pat parašė ironiškos prozos ir pjesių – rinkinį „Ornitologija“, „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“, „Kas prieš mus“ ir kt.
Poetas apdovanotas Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija, Ievos Simonaitytės literatūrine premija, Kultūros ministerijos premija, taip pat pelnė Auksinį scenos kryžių, Vyriausybės kultūros ir meno premiją, Jotvingių premiją, Lietuvos rašytojų sąjungos premiją.
„Jaučiuosi nesvarumo būsenoje, kol kas bandau suvokti“
Nacionaline premija įvertintas teatro ir kino aktorius Albinas Kėleris sako nesitikėjęs apdovanojimo ir džiaugiasi įvertinimu.
„Nesitikėjau. Jaučiuosi nesvarumo būsenoje, kol kas bandau suvokti. (Apdovanojimas – BNS) labai daug ką reiškia, ačiū už apdovanojimą, tai įvertinimas“, – BNS pirmadienį sakė aktorius.
Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premija A. Kėleriui skirta už aktorinę meistrystę ir ištikimybę teatro menui.
Paklaustas, ar kultūros bendruomenės protestų fone jis ketina atsiimti apdovanojimą iš prezidento Gitano Nausėdos, aktorius teigė, kad dar nėra apsisprendęs.
„Na kultūrą reikia ginti, dūšioje esu su jais. (...) (Dėl apdovanojimo atsiėmimo – BNS) nežinau dar. Duokite laiko susigaudyti, tada galvosiu“, – tvirtino A. Kėleris.
A. Kėleris gimė 1957-aisiais Panevėžyje, lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją, vėliau baigė Lietuvos konservatoriją.
Aktorius nuo 1973 metų vaidina Juozo Miltinio dramos teatre. Yra dėstęs aktorinį meistriškumą Šiaulių universitete, pastatęs keletą spektaklių, taip pat sukūrė dokumentinį filmą „Juozas Miltinis. Knygos gravitacija“.
A. Kėleris sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų, tarp jų Mocartas, Jozefas K., Pozdnyševas, profesorius Arnoldas Rubekas, Ivanovas, Grafas Almaviva, Albertas Stiljanis, Fridrichas, Rafalas, Bruskonas, Volponė, Faustas, Derdis Estera.
Aktorius yra apdovanotas auksiniu scenos kryžiumi, Vyriausybės kultūros ir meno premija.
„Tai – viso architektūros istorikų lauko įvertinimas“
Nacionaline kultūros ir meno premija pirmadienį apdovanota architektūros istorikė Marija Drėmaitė teigia, jog šį apdovanojimą mato kaip platesnį viso architektūros istorikų lauko įvertinimą.
„Tikrai norėčiau pirmiausia šitą apdovanojimą matyti kaip tokį platesnį viso architektūros istorikų, kultūros istorikų, paveldo tyrėjų lauko įvertinimą. Kadangi nesu grynojo meno, architektūros meno atstovė, matyt ir komisijai nebuvo labai lengva apsispręsti, bet jis (apdovanojimas – BNS) parodo, kad mes taip pat esame reikalingi, aktyvūs ir svarbūs Lietuvos kultūros ir meno gyvenimo dalyviai, veikėjai“, – BNS kalbėjo M. Drėmaitė.
Istorikės teigimu, šiandieniniame kultūros protestų kontekste šios premijos reprezentuoja Lietuvą.
„Tikiuosi, kad premijos reikšmė bus išgirsta ir matoma, tai yra labai svarbus dalykas, kad vis dėlto nacionalinė kultūros ir meno premija yra teikiama visos Lietuvos mastu. Ir kai reikia reprezentuoti Lietuvą, tada ir reikalinga kultūra, ar ne? Tam, kad būtų ji kuriama, mums reikalinga laisva demokratinė visuomenė ir galimybė reikšti laisvą žodį“, – pabrėžė ji.
M. Drėmaitė gimė 1971-aisiais Vilniuje, baigė menotyrą Vytauto Didžiojo universitete, stažavosi Helsinkio universitete.
Istorikė nuo 2004 metų dėsto Vilniaus universitete, 2012–15 metais buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė.
Architektūros istorikė yra parašiusi knygas: „Progreso meteoras: Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m.“, „Baltijos modernizmas: Architektūra ir gyvenamieji namai sovietinėje Lietuvoje“.
Taip pat 2024 metais apdovanota už nuopelnus Lietuvai Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
„Džiaugiuosi, kad kūryba aukštai įvertinta“
Nacionaline premija įvertinta operos ir kamerinės muzikos atlikėja Giedrė Marija Žebriūnienė džiaugiasi, jog jos kūrybinis laikotarpis įvertintas aukštai.
„Žinote, kada sužinojau, kad esu teikiama, baisiai išsigandau, todėl, kad toli gražu ne visada kiekvienam pavyksta iš pirmo karto tą premiją gauti. (...) Konkursų labai nemėgstu, nemėgstu, kai sakoma „kovojo“, ar kas nors „pralaimėjo“. Aišku, labai džiaugiuosi, nepaprastai, kad mano tas kūrybinis laikotarpis yra taip aukštai įvertintas. Tai buvo labai svarbus laikotarpis, istorinis laikotarpis“, – BNS pirmadienį sakė atlikėja.
Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premija G. M. Žebriūnienei, kurios kūrybinis vardas – Giedrė Kaukaitė, skirta už unikalų indėlį į lietuvių vokalinės muzikos tapatybės kūrimą bei interpretacijos meno gyvybingumą.
Pasak atlikėjos, ji dar negali patikėti, kad pelnė šią premiją.
„Nežinau, ar labiau jaudinausi iki paskelbimo, ar po paskelbimo. (...) Tai yra aukščiausias įvertinimas, kad jis man paskirtas, man sunku patikėti. (...) Bandau sulaukti, kada širdis nustos plakti taip tankiai“, – sakė G. M. Žebriūnienė.
Paklausta, ar kultūros bendruomenės protestų fone ji ketina atsiimti apdovanojimą iš prezidento Gitano Nausėdos, atlikėja teigė apdovanojimą atsiimsianti.
„Prezidentūra yra institucija ir nacionalinė premija yra kultūros klausimas ir tai, kad prezidentui bus suteikta galimybė laureatams suteikti tas premijas, tai bus prezidento vaidmens atlikimas ir mes laureatai, kaip ir publika, kuri dalyvaus, dalyvausime kaip renginyje atlikdami savo vaidmenis. Taip kad aš manau, kad eisiu ir dalyvausiu“, – tvirtino G. M. Žebriūnienė.
Atlikėja gimė 1943 metais Plungėje, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, baigė Lietuvos konservatoriją, vėliau stažavosi La Scala teatre Milane, tobulinosi Zalcburgo universitete.
Dirbo Lietuvos operos ir baleto teatro, Lietuvos filharmonijos soliste. Taip pat dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
G. M. Žebriūnienė vaidino ir dainavo Lietuvos televizijos muzikiniuose filmuose „Žmogaus balsas“, „Septynios ispanų liaudies dainos“, „Du paukščiai girių ūksmėj“.
Atlikėja taip pat yra įrašiusi vinilinių ir kompaktinių plokštelių. Parašė knygas „Apie dainuojančius“, „Dainininkui apie baroką: Istorijos, kūrybos ir interpretacijos apžvalga“, „Iš pedagogo užrašų“, „Mano Eldoradas: ...apie aną ir šį laiką...“.
Nuo 1978-ųjų G. M. Žebriūnienė reiškiasi kaip žymi kamerinė dainininkė, dainuojanti įvairių epochų ir stilių pasaulio ir lietuvių klasikų kūrinius, autentiškas liaudies dainas.
Atlikėja yra koncertavusi su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Maskvos radijo ir televizijos didžiuoju simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestru, ansambliu Musica humana, Vilniaus kvartetu, Čiurlionio kvartetu.
G. M. Žebriūnienienė už nuopelnus Lietuvai yra apdovanota Riterio kryžiumi, Lietuvos jaunųjų dainininkų konkurso I premija, Pabaltijo jaunųjų dainininkų konkurso Taline II premija, IX Pasaulio jaunimo ir studentų festivalio konkurso Sofijoje III premija, Michailo Glinkos konkurso Vilniuje I premija, SSRS televizijos filmų festivalio Baku I premija, Vyriausybės meno premija.
Nacionalinėmis premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai kaip ilgametis kūrėjo indėlis į kultūrą ir meną.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio, šiuo metu tai sudaro 56 tūkst. eurų.
Paprastai premijos teikiamos Prezidentūroje Vasario 16-osios proga.
Naujausi komentarai