- Ramūnas Čičelis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvename ten, kur radikalios idėjos jau beveik dešimtmetį yra nepopuliarios ir plėtojamos tik įvairių abejotinos reputacijos politikų ir dar kelių visuomenės veikėjų, kurių balsas girdimas menkai. Iš literatūros pasaulio – rašytojų – reikalauti socialinės ir politinės kritikos tapo neįprasta ir nemadinga: vyrauja nuostata, kad jie turi užsiimti estetiniais ir lyriniais ieškojimais, savireklama arba graudžiu rypavimu apie pablogėjusią rašytojų materialinę padėtį, lyginant su sovietiniais laikais.
Dviejų jaunų rašytojų – poetės Aušros Kaziliūnaitės ir prozininko Tomo Vaisetos – naujausios knygos, išleistos Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje, byloja visai priešingas nei minėta tendencijas. Abu autoriai ateina iš akademinės sferos: A.Kaziliūnaitė yra Vilniaus universiteto filosofijos doktorantė, T.Vaiseta tame pačiame universitete neseniai apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją ir užsiima istoriniais tyrimais.
Poezijos knyga "Mėnulis yra tabletė" – jau trečioji A.Kaziliūnaitės eilėraščių knyga, kuriai būdingos stiprios ir autentiškos sąsajos su XX a. septintojo dešimtmečio Prancūzijos ir JAV kultūra bei subkultūromis. "Mėnulis yra tabletė" – santūrus ir kartu labai įtemptas protestas prieš mūsų laikų visuomenines "tabletes": vartotojų visuomenę, saldžią ir laimingą romantiką bei apskritai visa, kas netikra, padiktuota madomis pagrįsto mandagumo, kas rodoma, bet ne esama. A.Kaziliūnaitės knyga gali sudominti tik tą skaitytoją, kuriam iki gyvo kaulo įgriso televizijos ekranas, sacharininiai jo serialai ir lyg prisukamas mechanizmas kasdien besikartojančios tos pačios žinių programos. Suprantama, kad 1968-aisiais Prancūzijoje studentų sukelti įvykiai buvo aktyvus protestas prieš moralinę Vakarų pasaulio veidmainystę. "Mėnulis yra tabletė" – jau visai kitoks pasipriešinimas, liudijantis, kad Lietuvoje jau susiformavo tai, prieš ką anuomet protestavo prancūzai ir amerikiečiai. A.Kaziliūnaitės poezijos knyga, nepaisant stipraus socialinio užtaiso, yra nepretenzinga, individuali, neplakatinė – tai tokio rašymo fenomenas, kai skaitydamas poezijos eilutes gali mintyse girdėti autorės balsą. A.Kaziliūnaitė yra viena iš tų autorių, kurie grąžina poezijos skaitymo balsu prasmę, nes skaitytojui tampa įdomu išgirsti autorinius intonacinius niuansus ir akcentus.
T.Vaisetos apsakymų knyga "Paukščių miegas" yra pirmas viešas autoriaus literatūrinis bandymas. Pavykęs, nes skaitant daugelį pastraipų akivaizdžiai matyti rašymo meistrystė, gebėjimas kurti psichologiškai motyvuotus charakterius ir dinamiškai bei juntant tempą vystyti siužetą. T.Vaisetos "Paukščių miegas", kaip ir A.Kaziliūnaitės poezija, priklauso nepagrindinei lietuvių literatūros srovei. Jaunas prozininkas ne garsiomis deklaracijomis, o asmeniniu gebėjimu pasakoti istorijas priešinasi vyraujančiai lietuvių prozos krypčiai: polinkiui į lyrinius pasažus, poetizmams, intrigos stygiui ir kitiems požymiams, kurie Vakarų literatūrose reikštų tik ydas. T.Vaiseta savo apsakymais paneigia jau kelis dešimtmečius Lietuvoje nusistovėjusią masinę nuomonę, kad lietuviai yra lyrikų, poetų tauta, kurios atstovai negeba pasakoti istorijų. Darnus istorinio konteksto, pagrindžiančio personažų elgesį, įvedimas "Paukščių miege" rodo, kad jauni autoriai mūsų šalyje po truputį tampa vis drąsesni kalbėdami apie probleminius mūsų kolektyvinės praeities aspektus. Pagaliau ir pats autorius pabrėžia, kad gebėjimas pasakoti yra viena iš esminių sveikos socialinės tikrovės kūrimo ir egzistavimo ypatybių.
A.Kaziliūnaitės "Mėnulis yra tabletė" ir T.Vaisetos "Paukščių miegas" yra tos knygos, pagal kurias galima spręsti apie pačias geriausias mūsų visuomeninių ir literatūrinių stereotipų transformacijas – individualumas nugali masinę kultūrą, kuri, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai pasakoma minėtose knygose, yra pražūtingas paklydimas, vedantis į su jokia refleksija nesusijusią beprasmybę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“110
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...