M. Gimbutienės metų minėjimo programa: renginiai vyks Lietuvoje, Prancūzijoje ir JAV

  • Teksto dydis:

Vyriausybė patvirtino Marijos Gimbutienės metų minėjimo programą, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) sutelkta darbo grupė.

„2021 metais minint pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, Lietuvoje, JAV ir Prancūzijoje numatoma surengti parodų, konferencijų, skirtų šiai ryškiai asmenybei ir jos darbams“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kitąmet numatoma surengti tarptautinę archeologinių radinių parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“, Vytauto Didžiojo karo muziejuje parodą „Marija Gimbutienė – neolito ir bronzos amžiaus tyrėja“, renginį UNESCO ir Prancūzijos, taip pat Kalifornijos akademinėms ir lietuvių bendruomenėms. Lietuvos mokiniams bus organizuotas piešinių konkursas „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, o mokiniams ir jų mokytojams – keramikos konkursas „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, vyks jaunųjų žygeivių baltiška gyvosios istorijos stovykla.

Planuojamas seminarų ciklas ir konferencija „Etnologija ir mitologijos atspindžiai ugdymo įstaigų edukacinėse erdvėse“. Vilniaus universitete vyksianti tarptautinė 11-oji prof. J. Puzino mokslinė konferencija taip pat bus skirta Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui.

Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kurioje 1931–1938 m. mokėsi Marija Alseikaitė-Gimbutienė (tuo metu mokykla vadinosi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazija), viena auditorija bus pavadinta Marijos Gimbutienės vardu, o 2021 m. sausio 22 d. čia vyks mokslininkės 100-mečiui skirta pamoka.

Marijai Gimbutienei skirtus 2021 metus yra paskelbęs Seimas. Profesorė Marija Gimbutienė – archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos (mokslo šakos, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą) pradininkė, pakeitusi Europos priešistorės sampratą. Gimė 1921 m. Vilniuje, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Dėstė JAV Harvardo, Kalifornijos universitetuose, mirė 1994 m. Los Andžele, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.

Į darbo grupę, rengusią Marijos Gimbutienės metų minėjimo programą, įėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo, Kultūros ministerijos atstovai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
ANOT prof. MARIJOS GIMBUTIENĖS Altajų kalnuose V-VIII metais viešpatavo PROINDOEUROPIEČIŲ KURGANŲ KULTŪRA! (KUR? GANOSI ŽIRGAI?) - lietuviškų žodžių darinys LIUDIJA, kad ŠIAI KURGANŲ KULTŪRAI buvo jau toli per 8000 metų! Tačiau 1955 m. Leningrado archeologijos prof. S.I. Rudenkos vadovaujamoje archeologų komandoje, vieną KURGANĄ prie ONGUDAJAUS - Tuektos miestelio, teko ATIDENGINĖTI. Anot profesoriaus, šis KURGANAS buvo skitų! Ir jam - 2500 m.pr.m.e. Tačiau prof. MARIJA GIMBUTIENĖ, teigdama, kad šių KULGANŲ AMŽIUI JAU PER VIII- t.metų, buvo VISIŠKAI TEISI!!! AMŽINA GARBĖ NE TIKTAI MŪSŲ TOLIMIEMS PROTĖVIAMS, BET IR prof. MARIJAI GIMBUTIENEI!

Va čia tai

Va čia tai  portretas
tikrai didelis Žmogus. Didžiuojuosi kad priklausau lietuvių Tautai iš kurios gimsta tokios asmenybės.Galėtų žiniasklaida, viešieji vyriausybės ryšiai ir etc. daugiau skirti dėmesio jos darbams ir gyvenimui.Tikrai įdomu.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių