- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė patvirtino Marijos Gimbutienės metų minėjimo programą, kurią parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) sutelkta darbo grupė.
„2021 metais minint pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetį, Lietuvoje, JAV ir Prancūzijoje numatoma surengti parodų, konferencijų, skirtų šiai ryškiai asmenybei ir jos darbams“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Kitąmet numatoma surengti tarptautinę archeologinių radinių parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“, Vytauto Didžiojo karo muziejuje parodą „Marija Gimbutienė – neolito ir bronzos amžiaus tyrėja“, renginį UNESCO ir Prancūzijos, taip pat Kalifornijos akademinėms ir lietuvių bendruomenėms. Lietuvos mokiniams bus organizuotas piešinių konkursas „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, o mokiniams ir jų mokytojams – keramikos konkursas „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, vyks jaunųjų žygeivių baltiška gyvosios istorijos stovykla.
Planuojamas seminarų ciklas ir konferencija „Etnologija ir mitologijos atspindžiai ugdymo įstaigų edukacinėse erdvėse“. Vilniaus universitete vyksianti tarptautinė 11-oji prof. J. Puzino mokslinė konferencija taip pat bus skirta Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui.
Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje, kurioje 1931–1938 m. mokėsi Marija Alseikaitė-Gimbutienė (tuo metu mokykla vadinosi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazija), viena auditorija bus pavadinta Marijos Gimbutienės vardu, o 2021 m. sausio 22 d. čia vyks mokslininkės 100-mečiui skirta pamoka.
Marijai Gimbutienei skirtus 2021 metus yra paskelbęs Seimas. Profesorė Marija Gimbutienė – archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos (mokslo šakos, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą) pradininkė, pakeitusi Europos priešistorės sampratą. Gimė 1921 m. Vilniuje, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Dėstė JAV Harvardo, Kalifornijos universitetuose, mirė 1994 m. Los Andžele, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993 m. jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
Į darbo grupę, rengusią Marijos Gimbutienės metų minėjimo programą, įėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Lietuvos archeologijos draugijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo, Kultūros ministerijos atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...