- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Labai norėčiau, kad mes rastume patrauklią kalbą kalbėti apie kultūrą, nes žodis "kultūra" turi nepelnytą giliamintiškumą ir sunkumą", – sako vienas iš atsinaujinusios LRT PLIUS televizijos naujos laidos "Kultūros diena" vedėjų Dominykas Vaitiekūnas.
Jis kartu su LRT laidų ir projektų vedėjomis Živile Kropaite ir Gerūta Griniūte žada kultūros naujienas vakarais prikelti naujam gyvenimui.
Tiems, kurie domisi
"Tai laida visiems, kurie bent kiek mąsto ir domisi, kas dar vyksta be politinės darbotvarkės. Kitaip pasakius, tiems, kurie, žiūrėdami "Panoramą", neišjungia jos po šalies ir pasaulio žinių bloko, sakydami, "ai, dabar kultūra, kam ji įdomi", – taip laidą "Kultūros diena" pristato žurnalistė Ž.Kropaitė.
Į žurnalistiką iš muzikos pasaulio atėjusi G.Griniūtė sako, kad šios laidos eteryje nuo pirmadienio iki penktadienio dėmesį kartu su kolegomis telks į svarbiausias kultūros pasaulio naujienas: nuo koncertų ir spektaklių iki parodų, knygų sutiktuvių, gatvės meno reiškinių ir t.t. "Kiekvieną vakarą LRT PLIUS kanalą įsijungę nuo 20.10 val. pamatysite ir išgirsite tai, ką kartu su laidos kūrybine komanda atrinksime ir būtinai norėsime pasidalyti", – sako ji.
Komandos siekis – kad kiekviena laida būtų it mažas kultūrinis įvykis, sako Ž.Kropaitė. "O kultūra, kaip žinome, gali būti suvokiama ir labai plačiai – kaip viskas, kas sukurta žmogaus. Todėl tai nebus renginių anonsų kalendorius, spektaklių tvarkaraštis ar dar kas panašaus – tai bus laisvesnio formato žinios apie tai, kas svarbaus ir įdomaus vyksta be rinkimų, kriminalų, sporto", – žada žurnalistė.
Aktorius, muzikantas ir LRT laidų bei projektų vedėjas D.Vaitiekūnas viliasi, kad "Kultūros diena" aprėps platesnius kultūrinius horizontus – ne tik sostinėje ar Kaune, bet ir šalies periferijoje vykstančias naujienas.
Biologiniai laukai sutampa
Šis kultūros pasaulio naujienomis besidomintis laidos vedėjų trio puikiai sutaria ir sako, kad dėl temų ruošiantis laidoms nesipeš. "Dirbsime savaitėmis, tai beveik ir nesusitiksime", – šypsosi Ž.Kropaitė.
"Taip sutapo, kad su Gerūta kartais einame kavos, maloniai pasišnekučiuoti, esame ne kartą drauge ėję į Dominyko gimtadienius. O Dominykas kažkada mane labai nustebino, LRT koridoriuje priėjęs ir pasakęs, kad aš puikiai vedu radijo laidas. Aš nustebau, kad jis klauso Lietuvos radijo, žinoma, be galo tuo pasidžiaugiau, o jį pagyriau už Algimanto Čekuolio parodiją. Dabar mes, be kita ko, pamainomis vis vedame choro "Bel canto" koncertus. Žodžiu, mūsų visų biologiniai laukai daugiau, nei sutampa, tai gal net kažkiek gaila, kad eteryje drauge nedirbsime", – priduria ji.
Nekalbėti klišėmis
G.Griniūtė tikina, kad kaip viena iš laidos vedėjų ir kūrėjų pirmiausia akcentuoja žodį "kokybė".
Gan nemenka užduotis išlaviruoti tarp žinių formato ir "mažyčio kultūrinio reiškinio", norisi sakyti – bandysiu nekalbėti klišėmis, tačiau žinios įpareigoja laikytis standarto. Žiūrėsime.
"Norėčiau, kad žiūrovą pasiektų kokybiška ir aktuali informacija. Aš pati kasdien daugiausia dėmesio skiriu muzikai, nes į žurnalistiką atėjau iš muzikos pasaulio. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad daugelis kultūros sričių yra po mano didinamuoju stiklu", – tikina ji.
Ž.Kropaitė sako visas jėgas dėsianti į tai, kad laida būtų įdomi ir suprantama visiems. "Gan nemenka užduotis išlaviruoti tarp žinių formato ir "mažyčio kultūrinio reiškinio", norisi sakyti – bandysiu nekalbėti klišėmis, tačiau žinios įpareigoja laikytis standarto. Žiūrėsime. Tokios laidos ilgai Lietuvos televizijose nebuvo. Labai tikiuosi, kad bus įdomu visiems", – viliasi ji.
"Labai norėčiau, kad mes rastume patrauklią kalbą kalbėti apie kultūrą, nes žodis "kultūra" turi nepelnytą giliamintiškumą ir sunkumą. Labai norėčiau, kad mes suprastume, jog kultūra gali būti visokia – ir akademinė, ir elitinė, ir tokia, kuriai išmanyti reikia suprasti daugybę kontekstų, ir ta, kuria domisi paprasti žmonės. Nuo liaudies meno iki popmuzikos, nuo mados, drabužių, daiktų dizaino iki filharmonijoje vykstančių koncertų", – teigia kultūros pasaulio atstovas D.Vaitiekūnas.
Ž.Kropaitė pritaria nuomonei, kad kultūra Lietuvoje yra labai akademizuota. "Mane erzina frazė "einu pasikultūrinti", nes ėjimas į teatrą, filmą ar parodą, mano galva, gali būti tiesiog veikla, pramoga, gyvenimo dalis, o ne kažkoks išskirtinis, sudievintas, sureikšmintas pasikultūrinimas", – įsitikinusi ji.
"Mes, išgirdę žodį "kultūra", lyg ir susinepatoginame, pasitempiame, ji mums yra kažkas kilnaus, aukštesnio. Man atrodo, taip nebūtinai turi būti. Labai džiaugiuosi sumanymu, kad "Panoramoje" neliktų atskiros kultūros rubrikos, o jos žinios būtų integruotos į bendrą srautą. Kultūra yra mūsų gyvenimo kasdiena", – neabejoja Ž.Kropaitė.
Sveikintinas virsmas
G.Griniūtė sako, kad LRT KULTŪROS virsmas į LRT PLIUS tėra tik pavadinimo pasikeitimas, nes vis dėlto kanalo esmė – turinys. "O turinys – laidos, filmai, koncertai, spektakliai – išlaiko aiškią kryptį: dar daugiau kultūros", – mano ji.
"Viskas labai logiška, siekiant, kad ir sportas šiame kanale patogiau jaustųsi", – svarsto Ž.Kropaitė.
D.Vaitiekūnas taip pat sveikina LRT KULTŪROS virsmą į LRT PLIUS. "Kultūros kanalas tikrai turėtų įgauti platesnį horizontą, nes bent jau man asmeniškai iki šiol kanalas asocijavosi su labai siauram žmonių ratui skirtu menu ir kultūra. Labai tikiuosi, kad galėsime surasti daug skirtingų perspektyvų – plius pažiūrėkime iš dešinės, plius pažiūrėkime iš kairės, plius – iš apačios, plius – iš viršaus, plius – iš priekio, plius – iš širdies. Lietuvoje yra didžiulė kultūrinė ir laisvalaikio įvairovė", – įsitikinęs D.Vaitiekūnas.
LRT PLIUS – nes čia transliuojama ne vien kultūra
Nuo spalio 1 d, pirmadienio, LRT KULTŪRA atsinaujino ir tapo LRT PLIUS. Pasak LRT atstovų, šios permainos reikalingos, nes pavadinimas turi atitikti turinį ir neklaidinti žiūrovų, o per šį kanalą transliuojama ne vien kultūra.
LRT PLIUS pristato naujas laidas:
"Kultūros diena" – tiesioginiai įjungimai, pokalbiai ir karščiausia informacija apie kultūros renginius ir reiškinius.
"Kultūringai su Nomeda" – Nomedos Marčėnaitės pokalbių laida.
"Daiktų istorijos" – Sauliaus Pilinkaus istorinės dokumentikos ciklas.
"Garsiau" – Ramintos Naujanytės-Bjelle laida apie populiariąją muziką, jos santykį su vizualiaisiais menais.
"Į sveikatą" – Igno Krupavičiaus prodiusuojama, sveiko gyvenimo būdo entuziasto Alano Džeranovo vedama laida.
"Už kadro" – laida apie kino pasaulio užkulisius, kurią veda aktorius Arnoldas Eisimantas.
LRT PLIUS taip pat transliuos BBC dokumentiką, pasaulio kino klasiką ("Elito kinas", "Kino žvaigždžių alėja"), mokslo, meno istorijos dokumentiką ir sportą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...