Lietuviško romano pėdsakais – po paslaptinguosius Kėdainius

Jau ne vienas, perskaitęs Kėdainiuose gimusios ir užaugusios S. Dirsytės knygą „Fata morgana“, surengė savo žygį į išskirtinį Vidurio Lietuvos miestą, garsėjantį savo istorija, architektūra ir jame gyvenusiomis asmenybėmis.

„Vis gaunu žinučių, kad mano romano skaitytojai leidžiasi į kelionę po „Fata morgana“ vietas, – sako romano autorė S. Dirsytė. – Vieni pasakoja keliavę po Kėdainius automobiliu, o kiti ryžosi net pėsčiųjų žygiui.

Toks ir buvo romano autorės sumanymas – atsivertęs knygą, skaitytojas pirmiausia pamato stilizuotą žemėlapį su jame pažymėtomis vietomis, kuriose vyksta romano veiksmas. Romanas kviečia į tarpukario ir karo metų laikotarpio Kėdainius, Sirutiškį, Krakes, Dotnuvą, Kalnaberžę, Šventybrastį, Jonavos rajone esančius Žeimius.

Sonata Dirsytė, asmeninio archyvo nuotr.

„Labai norėjau sudominti žmones, paskatinti juos keliauti po istorines vietas, – savo sumanymą atskleidžia S. Dirsytė. – Taip ir vyksta, todėl man, autorei, nepaprastai malonu, kad romane minimos istorijos jaudina, žadina skaitytojų smalsumą ir skatina ruoštis į kelionę. Net ir kėdainiečiai sako, kad perskaitę romaną miesto gatvėmis vaikšto visai kitaip, pastebi objektus, kurių anksčiau nepastebėjo, mato gatvėse veikiančius knygos herojus.“

Leidyklos „Alma littera“ išleistas istorinis romanas „Fata morgana“ nukelia atgal į praeitį, į tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo meto Kėdainių apylinkes. Čia, Sirutiškyje, šalia Nevėžio, gyvena jauna mergina Elena. Anksti patyrusi tėvų netektį, ji kabinasi į nelengvą to meto gyvenimą, kartais primenantį makabrišką siaubo filmo scenarijų. Romane pasakojama ne tik apie sudėtingą Elenos likimą, bet ir apie Kėdainių apylinkių dvarininkus, čia gyvenusius ir kraupiai nužudytus žydus.

Leidyklos nuotr.

Skaitytojai, išsiruošę į kelionę knygos maršrutu, pamatys romane minimas vietas: grafų Komorovskių šeimai priklausiusį Sirutiškio dvarą, Kalnaberžės dvarą, kuriame nuo vaikystės pamilęs šį kraštą kartu su šeima gyveno Rusijos imperijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas, parką prie geležinkelio bėgių, kur dar galima matyti sugriauto Kėdainių dvaro, priklausiusio grafui Eduardui Totlebenui, likučius, vieną iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų.

Daukšių kaime šiandien dar galima aptikti ir vietą, kur 1941 metų rugpjūčio 28 dieną buvo nužudytos Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydų bendruomenės. Iš viso – 2 076 žmonės. Tą dieną sunaikinta beveik 300 metų Kėdainių mieste gyvavusi žydų bendruomenė, nuo XVIII amžiaus pradžios garsėjusi iškiliais rabinais. Jų globojamas Talmudą Kėdainiuose studijavo būsimasis Vilniaus Gaonas Elijahu. Kėdainių senamiestyje, ant Smilgos gatvėje stovinčios sinagogos sienos, galima aptikti ir lentelę, kurioje minima, kad Kėdainiuose gyveno šis, visame pasaulyje garsus išminčius, anot pasakojimų, vaikystėje bandęs sukurti golemą – iš molio ir purvo nulipdytą ir prikeltą gyvenimui būtybę. Ši legenda taip pat aprašoma romane „Fata morgana“.

V. Juškos nuotr.

Viena paslaptingiausių knygos vietų – Šventybrastis. Tai – bažnytkaimis Kėdainių rajono šiaurėje, kairiajame Nevėžio krante, šalia kelio Vilainiai–Krekenava. Nevėžio pakrantėje, prie Brastos upelio, auga romane minimi Šventybrasčio ąžuolai, kurie šiandien yra botaninis gamtos paveldo objektas. Kalbama, kad ten, kur dabar stovi Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, buvusi senovės lietuvių apeigų vieta, apsupta ąžuolų. Šioje geltonos spalvos medinėje bažnyčioje tarnavo romano „Fata morgana“ herojė Barbora, kuri, pasak gyventojų, net ir po mirties nedavusi kunigams ramybės. Bažnyčios viduje galima pamatyti šventosios Barboros paveikslą, kurio siužetą ir reikšmę romane bando nupasakoti kaimo merginą Barborą merginantis kunigas Paulius.

„Šventybrastyje prieš šimtmetį nutikusi makabriška istorija tikrai verta kino filmo, – įsitikinusi S. Dirsytė. Ji sako, kad Barboros legenda yra viena įdomiausių lietuviškų siaubo istorijų, jai primenančių Nikolajaus Gogolio „Baubą“. – Šią istoriją mano prosenelei papasakojo jos dėdė, kurio kadaise buvo paprašyta atkasti Barboros kapą. Nuo vaikystės girdėdavau, kaip prosenelė ir močiutė pasakoja šią istoriją, tačiau dabar ją prisimena nebent vietiniai senosios kartos atstovai. Legenda keliauja į užmarštį, todėl labai norėjosi ją priminti.“

Romano pavadinimas taip pat siejamas su Kėdainiais. Fata morgana – tokia optinė iliuzija, kai vandenyje esantys objektai atrodo tarsi sklęstų ore. Tokius Nevėžio upės kuriamus žaidimus pastebi ir romano herojai. Profesorius Steponas Kolupaila, 1936 metais aprašydamas fata morgana reiškinį savo hidrografinėje studijoje apie Nevėžį, mini, kad niekur kitur Lietuvoje jis nėra stebimas, tik Kėdainiuose. Gali būti, kad keliaujantiems po Kėdainių apylinkes su romanu „Fata morgana“ rankose pasiseks jį pamatyti.