Plečiantis turizmo sektoriui kyla problemų dėl lankytinų objektų informacinių ir nukreipiamųjų ženklų. Objektų vadovai sako, kad tokių nuorodų niekada per daug nebus. Už ženklinimą atsakingų institucijų – Automobilių kelių direkcijos ir Kultūros departamento – atstovai atkerta, kad nereikia persūdyti – kartais Alytaus rajone esantį objektą norima pažymėti nuo Vilniaus.

Pasigedo nuorodų į Kryžių kalną

Paskambinusi į Lietuvos radiją klausytoja pasiteiravo, kodėl nėra rodyklių į Kryžių kalną. „Važiuodami į Kryžių kalną pasiklydome. Kodėl į šį objektą ir kitus reikia klausinėti, kaip nuvažiuoti?“, – klausė viena klausytojų.

Kaip sakė Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė, už nuorodų į objektus ženklinimą yra atsakingos įvairių lygmenų institucijos – už respublikinės reikšmės kelius esą atsakinga Kelių direkcija, vietinės reikšmės kelių priežiūrą ir ženklinimą prižiūri savivaldybės. Pasak D. Varnaitės, organizuojant ženklinimą šios institucijos jį turi derinti ir su Kultūros paveldo departamentu.

„Niekas nesuabejotų, kad nuorodos į Kryžių kalną turėtų atsirasti. Šis objektas net ne nacionalinės, o tarptautinės reikšmės. Jeigu kažkas kreipiasi, mes visada, gavę tokį prašymą, žiūrime, ar toje vietoje tikslinga įrenginėti. Jeigu tikslinga, kreipiamės į atsakingas institucijas ir prašome pastatyti tą ženklą“, – kalbėjo D. Varnaitė.

Išgirdęs tokį klausimą Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Jonas Piskarskas teigė nemanantis, kad į Kryžių kalną trūksta nuorodų. Pasak jo, nuo 12 kelio Ryga-Šiauliai, Tauragė-Kaliningradas yra rodyklė į lankytiną vietą.

„Pagal kelių eismo taisykles rudi ženklai statomi paskutinėje sankryžoje kaip nuoroda į objektą. Valstybinės reikšmės keliuose traktuojame, kad jeigu nuo mūsų kelio yra nuvažiavimas į vietinės reikšmės, savivaldybė ar vietiniai valdininkai pažymi savo nuorodas. Mes visą laiką deriname tą rodyklių statymą“, – dėstė J. Piskarskas.

„Nuorodų niekada nebus per daug“

Kaip sako Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, kuo daugiau nuorodų, tuo visiems yra geriau. Tai esą bendras reikalas ir nuorodų niekada nebus per daug.

„Galėtų būti visas atskiras žemėlapis ar įvažiuojant į kiekvieną miestą, vietovę prie įvažiavimo informacija, ką tame mieste galima aplankyti“, – svarstė Trakų muziejaus direktorius. V. Poviliūno teigimu, visi žino, kad yra salos pilis, tačiau ne visi girdėję apie pusiasalio pilį, Trakų buv. Dominikonų vienuolyną, kitas lankytinas vietas Trakuose.

Kad rodyklių niekada nebus per daug, sutinka ir Gintaras Karosas, Europos parko įkūrėjas ir vadovas. Europos parkas šią problemą sprendė ne vieną kartą.

„Dabar mažiau tų, kurie neranda ir skambina mums. Yra pakankamai kelio ženklų. Į Europos parką nuorodos prasideda ir nuo Santariškių žiedo, yra nuoroda ir Ukmergės plente. Mes tuo rūpinamės, pernai įrengėme, kad ir į Liubavo dvaro malūną būtų nuoroda. Kol to ženklo nebuvo, pusė žmonių sunkiai galėjo atrasti“, – neslėpė G. Karosas. Jis pridūrė, kad šis klausimas ypatingai svarbus objektams, esantiems už miesto.

Tuo metu D. Varnaitė priduria, kad Kultūros departamentas ne kartą yra kreipęsis į atsakingas institucijas ir tai yra tęstinis procesas. Panašios nuomonės laikosi ir Turizmo departamentas, pripažindamas, kad situacija nėra pati geriausia ir ateityje tai turi būti sprendžiama kompleksiškai.

Reikia atsižvelgti į objekto svarbą

D. Varnaitės teigimu, visada būna tam tikrų niuansų ir dažnai reikia atsižvelgti į objekto svarbą, ar jis pritaikytas lankytojams. „Jeigu nepritaikytas – pastatysime rodyklę, o žmogus negalės patekti dėl nesaugumo ar kitų priežasčių“, – priduria Kultūros paveldo departamento direktorė.

Kaip teigė J. Piskarskas, neretai būna tokių lankytinų objektų, kurie veikia tam tikru sezonu – žiemą esą prie jų privažiuoti neįmanoma ir objektai ne visada būna prižiūrimi. „Reikėtų pripažinti, kad nuo Vilniaus nepradedame rodyti objekto, kuris yra Trakuose ar Alytaus rajone. Kai kada žmonės pageidauja lankytiną objektą vos ne nuo Briuselio pažymėti. Tai reikia suprasti objekto svarbą“, – pokalbį tęsė J. Piskarskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovo teigimu, kiekvienam yra svarbus savas objektas, tačiau viskas turi turėti realų pagrindą. „Mes visada domimės, ar objektai įtraukti į saugomų sąrašą Lietuvos mastu. Kartais būna nepripažinti visuotinai, tų rodyklių ir nederiname. Negalima sakyti, kad ignoruojame, bet rūšiuojame, kad nebūtų persūdyta“, – sakė J. Piskarskas.