- Laisvė Radzevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kada nors tikiuosi sukurti filmą, kuris bus muzika“, – 2012-aisiais yra sakęs prancūzų kino enfant terrible, režisierius Leosas Caraxas. Po beveik dešimtmečio jo svajonė tapo realybe – kovo 24–balandžio 3 d. „Kino pavasario“ žiūrovai išvys fantastišką miuziklą „Anetė“ („Annette“).
„Anetės“ istorija naujam gyvenimui kine prikelia Gražuolės ir Pabaisos archetipus. Spindinčiame Los Andžele gyvena Henris ir Ana. Jis – aštrų humoro jausmą turintis stand-up komikas, ji – visame pasaulyje garbinama operos solistė. Prožektorių šviesoje juodu – tobula pora: sveiki, laimingi ir švytintys. Tačiau, gimus dukrelei Anetei, paslaptingai ypatingų gabumų mergaitei, jų gyvenimas pasikeičia.
L.Caraxas prisipažino, kad, prieš pradėdamas kurti filmą, visiškai nieko nežinojo apie operą ir labai mažai apie stand-up komedijos žanrą, tačiau nė kiek neabejoja, kad yra daugybė dalykų, kurie vienija operos dainininkę ir komiką.
Pirmiausia, jie abu žaidžia su mirtimi: dainininkės, paprastai dainuodamos savo gražiausią ariją, miršta, o komikai, būdami be galo nuogi ir pažeidžiami, scenoje nuolat flirtuoja su mirtimi. Be to, tiek dainavimas, tiek juokas yra itin organiški – jie abu remiasi mums gyvybiškai svarbia kvėpavimo sistema.
Šiuolaikiniam žmogui miuziklas kalba apie savęs pažinimo ilgesį, konkurencijos žabangas ir meilės tragizmą, kuris praryja viską, kas taip brangu.
Režisierius pasakojo, kad sukurti šią muzikinę gyvenimo ir mirties istoriją jam pasiūlė amerikiečių popmuzikos duetas „Sparks“, kurį režisierius atrado būdamas keturiolikos, kai iš parduotuvės požeminėje perėjoje dėl patikusio viršelio nugvelbė jų albumo „Propaganda“ plokštelę.
„Nuo tada šis albumas kartu su „Indiscreet“ tapo mano gyvenimo dalimi. Šios grupės kūriniai, nors kartais ir labai aštrūs, yra pačios džiaugsmingiausios man žinomos dainos. Man „Sparks“ yra vaikystės namai ir juose nebūna vaiduoklių. Nemanau, kad be šios grupės muzikos kada nors būčiau padaręs tai, apie ką svajojau, – filmą-muziką“, – Kanų kino festivalyje po filmo premjeros kalbėjo L.Caraxas.
Stop kadras
Tiesa, iš pradžių gavęs grupės muzikantų, brolių Rono ir Russello Maelų, pasiūlymą įgyvendinti jų sukurtos „Anetės“ idėją kine režisierius atsisakė.
„Turėjau asmeninių priežasčių: mano dukrai tuo metu buvo vos devyneri. Nors kurdami dainas brolia nieko nežinojo apie mano gyvenimą, man pasirodė, kad siužete buvo dalykų, kurie galėjo nuliūdinti dukrą. Ar tikrai norėčiau sukurti filmą apie tokį blogą tėvą būtent tokiu savo gyvenimo laikotarpiu? Tačiau dainos manęs nepaleido, aš jų klausiau ir klausiau, kol vieną dieną dukra paklausė, kokia tai muzika. Papasakojau jai, mudu pasikalbėjome ir aš supratau, kad ji daug ką suvokia. Tada aš sutikau.“
Ir ne veltui – už „Anetę“ Kanų kino festivalyje pelnęs geriausio režisieriaus apdovanojimą L.Caraxas, trindamas ribą tarp kino ir teatro, kuria kitą – ne šio pasaulio realybę.
Paniręs į muzikos garsus, apsigaubęs meile, sapnais ir siaubingos kančios skraistėmis, šiuolaikiniam žmogui miuziklas kalba apie savęs pažinimo ilgesį, pigius tviskančio pasaulio blizgučius, savirealizacijos kankynę, konkurencijos žabangas ir meilės tragizmą, kuris praryja viską, kas taip brangu.
Filme pagrindinius vaidmenis atlieka gerai pažįstami aktoriai – „Oskaro“ laureatė Marion Cotillard ir ką tik filme „Gucci mados namai“ matytas Adamas Driveris.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...