Kas išgelbės Lietuvos paveldo perlą – Lentvario dvarą?

Ministras Š. Birutis teigė, kad, jei ir pavyktų Lentvario dvarą perduoti valstybei, toks sprendimas iš esmės nieko nepakeistų, nes vis tiek liktų pagrindinė problema – kur gauti pinigų. Šių metų biudžete iš viso numatyta tik 1,7 mln. eurų Lietuvos paveldėtvarkai.

„Deja, paveldas atgal nesugrįš. Kuo mažiau jam skirsime pinigų, tuo daugiau jo prarasime. Dėl to varpais skambiname jau trejus metus, bet biudžete pinigų daugiau neatsiranda. Peržiūrint šių metų biudžetą, esu pasiryžęs Finansų ministerijai įrodinėti, kad gelbėti Lentvario ir kitus dvarus – pirmaeiliai reikalai, bet kaip man pavyks, nežinau“, –  kalbėjo Š. Birutis.

Tikėtis paramos paveldosaugos tvarkymui Lietuvoje iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų iki 2021 m. nėra didelės vilties. Ministras priminė, kad, kai 2010–2013 m. buvo planuojamos europinės lėšos 2014–2020 m.,  iš beveik 7 mlrd. eurų paveldui buvo teskirta apie 87 mln. eurų.

„Ši suma patenkina tik gal dešimt procentų Lietuvos paveldo poreikių. Todėl dabar aš matau vienintelę išeitį – ieškoti pinigų mūsų šalies biudžete. Bet, net jei būtų padvigubintos biudžeto lėšos paveldui, vis tiek jų būtų labai mažai“, – įsitikinęs ministras.

Ką daro paveldosaugininkai?

Paklausta, ar neištiks Lentvario dvaro katastrofa, jau šešiolika metų KVAD vadovaujanti Diana Varnaitė tikino, kad departamentas daro viską, kad taip neatsitiktų: „Tie mūsų žingsniai – administracinių priemonių panaudojimas, reikalavimų teikimas savininkui. Tačiau L. Pinkevičius į visa tai nereaguoja. Todėl praėjusių metų spalį, supratę, kad mūsų visos galios jau išnaudotos, kreipėmės į Kultūros ministeriją, kad būtų ieškomi išskirtiniai būdai Lentvario dvarui gelbėti. Siūlėme taisyti galiojančius įstatymus, kad galima būtų šį ir kitus dvarus iš savininkų išieškoti.“

Jeigu būtų nuspręsta Lentvario dvarą išpirkti valstybės reikmėms, tuomet, pasak D. Varnaitės, grėstų nemenkos išlaidos, nes pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ir Civilinį kodeksą, išpirkėjui – valstybei – pereitų ir visos buvusio dvaro savininko skolos.

Lentvario dvaras – pats svarbiausias

Kaip teigė D. Varnaitė, Lentvario dvaras pagal savo svarbą ir vertę yra embleminis ir laikytinas visų dvarų sąraše pirmuoju.

Šis nuo 1596 metų minimas dvaras ilgą laiką priklausė grafams Tiškevičiams, kurie jį valdė nuo 1820 iki 1939 m. Jie dvarvietėje 1855–1865 m. pastatė iki šių dienų išlikusius anglų neogotikos rūmus. Žinomas Prancūzijos architektas Edouardas Andre suprojektavo unikalų 20 ha parką. 

Kiekvienais metais, anot D. Varnaitės, nyksta ir kitas Lietuvos dvarų perlu laikomas Belvederio dvaras. Panemunėje, netoli Jurbarko, esantis XIX a. pradžios unikalus architektūros paminklas, ant kurio sienos pritvirtinta lentelė byloja, jog jis saugomas valstybės, nuo 2005 m. eina iš rankų į rankas. Neprižiūrimas ir akyse nykstantis dvaras šiuo metu priklauso viešajai įstaigai „Belvederio dvaras“, kuriai vadovauja Arvydas Kvietkauskas. Kaip jis planuoja tvarkyti dvarą, LRT.lt pasikalbėti nepavyko, nes vilnietis verslininkas šiuo metu nepasiekiamas.