Daugiausia lėšų ir dėmesio paveldosaugai skiria Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, mažiausiai – Lazdijų ir Kazlų Rūdos, rodo Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas.
Kultūros paveldo departamentas (KPD) pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui dėl žalos, padarytos Raseinių rajone, Ariogaloje, esančiam neprižiūrimam Čekuvos dvarui.
Į portalą kauno.diena.lt kreipėsi Žaliakalnio gyventojai, nuogąstaujantys dėl Vaižganto gatvėje nugriauto namo. Gyventojai teigė neturintys informacijos, ar penktadienį pradėtas griauti ir jau beveik su žeme sulygintas pastatas turi paveldo statusą.
Paveldo tvarkymui šiemet skirta 5 mln. 883 tūkst. eurų, už šias lėšas planuojama rekonstruoti bei atnaujinti maldos namus, dvarus, prasidės darbai Vilniaus universiteto pastatų komplekse.
Klaipėdos senamiesčio gatvių remontą smalsiai stebintys miestiečiai spėjo, kad Sukilėlių gatvėje buvę senieji kanalizacijos šulinių dangčiai gali būti sunaikinti. Tikėtasi, kad dar prieškarį menantys jie galėjo tapti muziejaus eksponatais.
Daugiau nei pustrečio šimto kvadratų dviejų aukštų rąstinis namas prieš beveik 90 metų pastatytas Kaune, Panemunės šile. Ilgus metus teritorija priklausė savivaldybei, čia veikė senelių namai. Tačiau vasarį aukcione iš savivaldybės sklypas su namu parduoti privačiam žmogui už daugiau nei pusę milijono, informuoja LNK.
Kauno rajono savivaldybė kasmet skiria lėšų kultūros paveldui išsaugoti ir tvarkyti, vykdo valstybės saugomų kultūros paveldo objektų stebėseną, įvertina būklės pokyčius. Šiemet nauja yra tai, kad savivaldybė pradės inventorizuoti pakaunės kultūros vertybes. „Kauno diena“ pasidomėjo, kokie paveldosaugos darbai suplanuoti 2022-aisiais.
Taikos prospekte įžūliai nugriauti net Pirmąjį pasaulinį karą menantys pastatai, įtraukti į kultūros registrą. Paveldosaugininkai neatmeta tikimybės, kad griovėjams juos gali tekti atstatyti.