K. Siurbytė: Mersedesa iš „Grafo Montekristo“ – mano vaidmuo

Repeticijos nuo ankstyvo ryto iki išnaktų. Įtampa, emocinis ir fizinis nuovargis – tai aplinkybės, kuriomis gimsta patys įvairiausi Kauno valstybinio muzikinio teatro personažai. Žavingoji Mersedesa iš Franco Widhorno miuziklo "Grafas Montekristas" – ne išimtis.

Su šį vaidmenį naujajame teatro miuzikle atliksiančia Kristina Siurbyte susitikome pačiame jos darbo įkarštyje, per pertraukėlę tarp repeticijų, kurios tęsiasi nuo ankstyvo ryto iki išnaktų.

Ne vien partija – ir vaidmuo

Viena žinomiausių teatro solisčių, soprano balso savininkė K.Siurbytė prisipažįsta: mokykloje svajojo apie psichologijos studijas, tačiau viskas ėmė ir susiklostė fatališkai. Valiūkiškai nusiteikusi įstojo į dainavimo specialybę, tačiau ilgainiui suprato, kad tai labai rimta.

"Būdama scenoje pirmiausia stengiuosi gyventi kartu su savo personažu, net jeigu šiek tiek nukenčia dainavimo technika. Man svarbu įtikinti žiūrovus. Nemėgstu, kai artistas yra tarsi dainavimo mašina, statiškai atliekanti savo partijas", – atvirauja solistė, kurios kūrybinėje biografijoje – "Fortūnos" diplomantės, laureatės titulai, nominacija Auksiniam scenos kryžiui.
Nepaisant patirties – su KVMT K.Siurbytė pradėjo bendradarbiauti dar būdama studentė, o nuo 2002 m. yra šio teatro solistė – prieš lipdama ant scenos visada jaučia jaudulį. Nugalėti baimę padeda ramus virsmas – persikūnijimas į personažą.

"Esu iš tų, kurie ateina anksti į teatrą. Kol grimuojuosi, šukuojuosi, natūraliai nusiteikiu vaidmeniui. Svarbu tai daryti ne stichiškai, o palaipsniui", – mąstyti apie vaidmenį K.Siurbytė mėgsta vienumoje, tam geriausiai tinka pasivaikščiojimai.

"Kai dar gyvenau Šilainiuose, būdavo, kol nuvažiuodavau iki teatro mikroautobusu, mano galvoje įvykdavo ištisos dramos ir transformacijos", – šypsosi solistė.

Ji mėgsta tartis su režisieriumi, siūlyti savo interpretavimo variantus, ginčytis ir kartu ieškoti išeičių. Labiausiai darbe vertinanti tai, kad teatre visuomet viskas vyksta čia ir dabar principu ir niekuomet nebūna vienodų spektaklių. "Kad ir "Aidoje" – kartais vaidini ir verki, taip pat ir pusė salės šniurkščioja. O kartais – neverki ir supranti, kad to nereikia. Gali ir turi būti visaip", – balsu mąsto solistė.

"Karina – nuostabus žmogus"

Paklausta apie kurioziškiausias situacijas, nutikusias scenoje, K.Siurbytė prisimena miuziklą "Muzikos garsai". Kartą per spektaklį drąsiai priėjo ir atsisėdo ant suolelio greta kolegės, mat galvojo, kad ši laukia, kol išeis kapitonas. Būtų padėjusi laukti kartu toliau, tačiau iš partnerės žvilgsnio suprato, kad visi nekantrauja būtent jos partijos, tad teko kažką nerišliai suveblenti ir smukti į užkulisius.

"Mūsų kolektyvas yra smagus – kartais, kai kuriam nors iš kolegų dainuojant nusprūsta vienas ar kitas žodis, visa scena kilnojasi nuo juoko", – gerų žodžių kolegoms negaili solistė ir skuba pridurti: ji gerai sutarianti ir su dainininke Karina Krysko-Skambine, taip pat kuriančia Mersedesos vaidmenį.

"Karina yra nuostabus ir talentingas žmogus, mes gerai sutariame kurdamos tą patį personažą. Kad viskas eitųsi taip sklandžiai, be konfliktų ar pavydo gaidelių, dažniausiai nebūna", – sako K.Siurbytė.

Gal priežastis – ir pats Mersedesos vaidmuo, kuris gimsta taip lengvai. "Keista, bet niekas nesunku. Labai gerai jaučiu šitą vaidmenį. Pati muzika padeda, veda", – šypsosi.

Dar daugiau: Mersedesos partija būsianti viena svarbiausių solistės gyvenime. Šiame miuzikle svarbus personažų virsmas, o būtent, Mersedesos atveju, per porą valandų išgyvenama ištisa charakterio kaitos amplitudė – nuo naivios, įsimylėjusios septyniolikmetės iki brandžios moters.

Psichologijos neišdavė

Svajonių personažas? Akimirką pašnekovė susimąsto: patiktų ledi Makbet vaidmuo, nors tinkamo kūrinio, kuriame galėtų sudainuoti jos partiją, kol kas dar nematė.

Vis dėlto daugelis vaidmenų atsiranda patys, apie juos iš anksto nesvajojant, ypatingai jų netrokštant. Karjeros pradžioje vaidindavusi nemažai tokių personažų, kurie jai visai nepatikdavo ir tekdavo patirti savotišką psichologinę prievartą. Dabar K.Siurbytė gali džiaugtis ne vienu tokių vaidmenų, kurie jai iš tiesų patinka.

"Mėgstu psichologiškai stiprias asmenybes. Mano tikslas – suprasti personažo vidinę transformaciją, rasti raktelį, kuriuo galėčiau jį atsirakinti, išsiaiškinti, kodėl personažas tampa blogas arba yra geras", – sako K.Siurbytė ir vardija mylimiausius vaidmenis.

Visų pirma – tai Žąsis operoje "Nykštuko nosis": muzika ten esanti tokia graži, net ašarą išspaudžia. O ir pats spektaklis nepaprastai geras, skirtas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Išskirtinis ir Madam Pompadur vaidmuo: pirmasis, kai solistei teko vaidinti istorinį personažą, įvilkti jį į žmogiškąjį pavidalą, pateisinti jo charakterio trajektorijas.

Artistė džiaugiasi Amneris vaidmeniu operoje "Aida": "Aš ją gerai supratau, kaip moteris supranta moterį, stengiausi išteisinti ją kaip žmogų, tapusį aplinkybių auka. Didžiausias komplimentas man buvo nugirstas žiūrovų pokalbis, kuriame jie diskutavo, kuris personažas – Aidos ar Amneris visgi buvo gerasis."

Pėsčiomis išmatuotas Kaunas

Paklausta, kokie dalykai įkvepia, solistė nedvejodama sako: knygos. "Skaitau daug, mėgstu psichologines ir filosofines, tačiau nenorėčiau išskirti mėgstamiausios. Vienu metu dažniausiai skaitau bent kelias – knygos papildo mano gyvenimą", – apie gyvenimą šiapus teatro durų pasakoja solistė.

Poilsį suteikia kinas, drama, tyla – ją moteris vadina labiausiai įkvepiančia kasdienybės muzika. Ir, žinoma, pasivaikščiojimai.

"Tai – mano didžiausias hobis. Mėgstu vaikščioti Ąžuolyne, nuostabi vieta – Santaka. Taip pat man patinka bažnyčios, ypač Šv.Jurgio. Ši vieta yra tarsi stebuklas – ji neišpuošta, o pastato griuvėsiai ir pelėsiai tarsi primena, kad ji yra kaip ir gamtos dalis. Ir visa tai taip tikra..." – mintimis po mylimą Kauną vedžioja solistė.

Išvažiuoti į užsienį? Tikrai Ne. "Čia yra mano žemė, mano tėvynė. Myliu Lietuvą ir čia gerai jaučiuosi. Galbūt kiti galėtų mane palaikyti baile, kad nevažiuoju užkariauti svetimų šalių, neįmetu savęs į nepatogias situacijas, tačiau aš viską turiu čia. Visai nenorėčiau gyventi didžiuliame mieste, kuris užgožtų mano savastį, tapčiau pilka mase. Dievinu vaikščioti Laisvės alėja ir sutikti tuos pačius žmones, man čia taip gera", – šypsosi, nepalikdama nė krislelio abejonės: tai, ką ji kalba – nuoširdu ir tikra.

Kas? Miuziklas "Grafas Montekristas"
Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre
Kada? Premjera kovo 7 d. 8 d., 9 d., 11 d. 18 val.