Kaip grybai po lietaus vienas po kito televizijos ekranuose dygsta lietuviško gyvenimo realybę atspindintys serialai. Istorinio vaidybinio filmo, kuris galėtų vainikuoti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, finišas vis dar skendi nežinioje.

Būti ar nebūti?

"Kol kas pinigų neturime ir nežinome, kada turėsime. Yra Vyriausybės nutarimas, kad reikia sukurti filmą, bet tai - vandeniukas", - atvirai prisipažino istorinio vaidybinio filmo "Žalgiris - geležies diena" režisierius Raimundas Banionis.
1972 m. kino teatrus pasiekė vienintelis Lietuvoje sukurtas istorinis filmas apie baltų praeitį "Herkus Mantas". Dar 2003-iaisiais pradėta kalbėti apie tai, kad Lietuvai reikia istorinio filmo. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programoje numatyta skelbti konkursą tokiam filmui sukurti. Konkursas surengtas. Išrinktas geriausias projektas apie pusbrolių Vytauto ir Jogailos santykius bei jų apogėjų - vieną didžiausių Europoje Žalgirio mūšį. Kas toliau? Finansiniai brūzgynai ir hamletiškas klausimas - būti ar nebūti?

"Tikimės, kad kitų metų valstybės biudžete mums bus skirta žadėta 12,5 mln. litų suma. Viskas, atrodo, eina teigiama linkme", - vylėsi filmo piniginiais reikalais besirūpinantys prodiuseriai Arūnas Stoškus ir Kęstutis Petrulis.
Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetį švęsime kitąmet. 2010-aisiais sukanka 600 metų nuo vieno didžiausių Europoje Žalgirio mūšio, vykusio 1410 m. "Labai daug šansų šituo filmu parodyti, kad mes esame", - įsitikinęs režisierius R.Banionis.

Apie kūrybą nekalba

Pirmasis filmo kūrimo etapas labiausiai gula ant prodiuserių pečių. Dabar vyksta intensyvios pinigų paieškos, dėliojama režisūrinė scenarijaus vizija. Parengiamieji darbai prasidės kitų metų vasarį. Tada bus surinkta visa kūrybinė grupė, prasidės aktorių atranka, o birželio pabaigoje tikimasi startuoti filmavimo aikštelėje.

"Apie kūrybinius dalykus kol kas kalbėti neįmanoma. Literatūrinį scenarijų jau turime. Žinome, kuo filmas prasidės ir kuo baigsis", - neatskleidė visų kortų A.Stoškus.
Siekiant nenukrypti nuo istorinių faktų, į pagalbą pasitelkti istorikai. "Vytauto gyvenimas buvo viena didelė įvykių virtinė nuo kovotojo iki valstybė kūrėjo. Daug įvykių, bet visai nežinomi jų motyvai, priežastys. Daug aiškinomės ir kaip pagrindinį siūlą atradome Vytauto ir Jogailos santykius, kurie ir rutulioja filmo veiksmą", - pasakojo režisierius R.Banionis.

Jau dabar vyksta konsultacijos su specialiųjų efektų specialistais, nes daug dėmesio bus skiriama kompiuterinei grafikai. "Neįmanoma surinkti 50 tūkstančių karių, todėl dalį jų vaizduosime kompiuteriu. Pirmuosius du pilies aukštus statysime, kad aktoriai turėtų kur vaidinti, o likusią dalį padės "pastatyti" kompiuterinė programa", - filmo kūrimo subtilybės dėstė prodiuseris. Kiek filme bus kompiuterinės grafikos ir specialiųjų efektų, priklausys nuo filmo biudžeto, nes tai kainuoja gana daug. O kur dar kostiumai, filmavimo ir apšvietimo technika, kaskadininkų triukai.

"Norime sukurti tokį filmą, kurį žiūrovui būtų malonu žiūrėti. Todėl norime atkreipti dėmesį, kad tai nebus dokumentinis, o vaidybinis filmas. Istorikų klausiame, kaip galėjo būti, kad galėtume fantazuoti nenukrypdami nuo istorinės tiesos", - pabrėžė K.Petrulis.

Tenka elgetos dalia

Prodiuserių teigimu, istoriniam vaidybiniam filmui sukurti reikia 17 mln. litų. "Kainą skaičiavome remdamiesi užsienio šalių patirtimi. Apie tai, kas buvo prieš 600 metų, nieko nelikę, tik Trakų pilis. Trumpai tariant, turime atstatyti, padaryti, nufilmuoti. Už kokius tris milijonus litų galbūt galima susukti kamerinį filmą be didesnių dekoracijų, be istorinių epochų atkūrimo", - svarstė prodiuseris A.Stoškus.

Kultūros ministerija šiam projektui gali skirti tik 2 mln. litų. Už tokią sumą tikėtis kostiuminio vaidybinio filmo, atskleidžiančio beveik 30 metų laikotarpį, neįmanoma.
"Studijos 2" prodiuseriai dabar važinėja po Lietuvą populiarindami filmo idėją savivaldybėse ir tikisi merų bei vietos politikų malonės. Prodiuserių teigimu, beveik visos savivaldybės į filmo kūrimą žiūri palankiai ir žada paremti pinigais pagal savo galimybes. "Jeigu kiekviena savivaldybė sutiktų paremti filmo kūrimą, surinktume apie 1,5 mln. litų. Pridėjus juos prie valstybės pažadėtos sumos, reikėtų dar apie keturių milijonų. Dairomės į kino finansavimo fondus, teikiame paraiškas kino festivaliams", - apie pinigų paieškas pasakojo A.Stoškus.

Tiki gera pabaiga

Reikia ar nereikia, prabanga ar būtinybė - nuolatiniai istorinio filmo "Žalgiris - geležies diena" palydovai. Kad tokio filmo reikia, neabejoja dauguma politikų, visuomenės veikėjų, istorikų, bet valdžia iki šiol nesiryžo žengti drąsaus žingsnio ir skirti filmui kurti reikalingų pinigų. Režisieriaus R.Banionio manymu, Vyriausybė visur bando išpešti politinės naudos.

"Smagu, kad vis tik pasirinkta Žalgirio tema, o pinigų istorija yra tokia, kokia yra. Ką darysi, kad esame tokie vargšai ir nieko iki galo nepadarome. Išmėtome pinigus visokiems lankstinukams, bukletams ar televizijos laidelėms, o nenorime sukurti nieko rimto", - neslėpė apmaudo R.Banionis ir priminė Lenkijoje sukurto istorinio filmo "Kryžiuočiai" istoriją. Jo teigimu, tai buvo žiūrimiausias filmas Lenkijos istorijoje, nes jį žiūrėjo keturi milijonai šalies gyventojų. "Jei dabar praleisime šitą progą, kita bus geriausiu atveju po 50 metų. Mūsų karta šito jau nebesulauks", - įsitikinęs filmo režisierius.

"Kad ir kas atsitiktų, filmas bus", - pesimizmui nepasiduoda prodiuseriai. Jie įsitikinę, kad filmas apie Vytautą, Jogailą ir Žalgirio mūšį bus didžiausias visų laikų istorinis filmas, sukurtas Lietuvoje.
"Jeigu ir minėdami Žalgirio mūšio 600-ąsias metines neturėsime savo kino filmo, tauta tokio trypčiojimo nesupras", - "Kauno dienai" yra sakęs kino kritikas ir istorikas Skirmantas Valiulis.

"Žalgiris - geležies diena"

Vaidybiniame filme bus atskleisti dramatiški, sudėtingi, kartu žmogiški dviejų pusbrolių, dviejų Europos valstybių valdovų - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos - santykiai. Juostoje atsispindės šių dviejų valdovų santykių viršūnė - Žalgirio mūšis, keliems šimtmečiams nulėmęs ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos likimą.
Filmas atskleis trijų dešimtmečių laikotarpį.