Oslas, spalio 10 d. (AFP-BNS). Ruošiantis penktadienį įvyksiančiam šių metų Nobelio taikos laureatų paskelbimui, ekspertai neįvardija aiškaus favorito, tačiau yra žinoma, kad į rekordiškai ilgą kandidatų sąrašą pateko vienas Rusijos opozicijos laikraštis, Tuniso demokratinė vadovybė, pakistanietė moksleivė Malala Yousafzai (Malala Jusufzai) ir popiežius Pranciškus.

Kaip ir ankstesniais metais, Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas (Torbjornas Jaglandas) laureato vardą paskelbs 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku Osle įsikūrusiame Nobelio institute.

Nobelio komitetas šiemet apsvarstė rekordiškai daug kandidatų – 278, tačiau žinomi tik tie vardai, kuriuos paskelbė jų teikėjai.

Komiteto svarstymai tęsėsi beveik iki paskutinės minutės, o sprendimas buvo priimtas tik praeitą savaitę, pranešė Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK.

Transliuotojas, kuris kai kada, tačiau ne visuomet sugebėdavo teisingai nuspėti laimėtoją, savo tinklalapyje rašė, kad vienais iš favoritų laikoma įtakinga Tuniso profsąjunga UGTT ir tos šalies prezidentas Moncefas Marzouki (Monsefas Marzukis).

„Profsąjunga rytoj gali įveikti Malalą“, – sakoma tame pranešime.

UGTT buvo nominuota dėl jos vaidmens Tuniso demokratinės transformacijos procese, tarpininkaudama politinėms deryboms, kurias vainikavo po revoliucijos parengtos konstitucijos pasirašymas.

M.Marzouki, nuosaikiųjų islamistų partijos „Ennahda“ sekuliarusis sąjungininkas, tapo prezidentu po pirmųjų rinkimų Tunise po diktatoriaus Zine'o El Abidine'o Ben Ali (Zino Abidino Ben Ali) nuvertimo 2011 metais.

Ekspertai taip pat prognozavo, kad kai kurie Rusijos opozicijos veikėjai arba organizacijos galėtų būti pasirinkimas Nobelio komitetui.

„Rusijos politikos Ukrainoje, Krymo aneksavimo ir abejojimo sienomis, ... taip pat ir to, kaip Kremlius elgiasi su disidentais, Nobelio komitetas negali ignoruoti“, – sakė Antoine'as Jacobas (Antuanas Žakobas), kuris yra parašęs „Nobelio premijų istoriją“ (Une histoire du prix Nobel).

Nobelio komiteto pirmininkui Thorbjoernui Jaglandui (Torbjornui Jaglandui), „sankcija Maskvai būtų ... būdas įrodyti, kad jis veikia nepriklausomai, nes (T.Jaglandas taip pat) yra Europos Tarybos, kurios narė yra ir Rusija, generalinis sekretorius“, sakė A.Jacobas.

Tarp galimų laureatų minimas demokratiją remiantis Maskvos laikraštis „Novaja gazeta“, kurį 1993 metais su taikos premijos pinigų dalimi padėjo įsteigti Michailas Gorbačiovas.

Tai vienas iš nedaugelio Rusijoje dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių; keli šio laikraščio žurnalistai buvo nužudyti, tarp jų – Ana Politkovskaja, kuri atskleidė didžiulius žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus, pasisakantis už kovą su skurdu, tapo lažybų organizatorių favoritu.

„Mūsų dienomis viskas paklūsta konkurencijos dėsniams ir stipriausiųjų išlikimui, kur galingieji minta neturinčiais galios“, – pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius karčiai komentavo viename savo pamoksle praeitais metais.

Ekspertai taip pat kėlė prielaidą, jog šių metų Nobelio taikos premija galėtų būti skirta buvusiam žvalgybos analitikui Edwardui Snowdenui (Edvardui Snoudenui), atkleidusiam JAV vykdomo pasaulinio elektroninio šnipinėjimo mastą.

Tačiau dauguma ekspertų sakė, kad sprendimas skirti jam Nobelio premiją, įskaitant 878 tūkst. eurų (3,03 mln. litų) piniginį prizą, būtų prieštaringai įvertintas.

Buvusį JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) analitiką E.Snowdeną pasiūlė du Norvegijos parlamentarai. Praėjusį mėnesį E.Snowdenui, laikraščiui „The Guardian“ ir žmogaus teisių bei aplinkosaugos aktyvistams buvo paskirta „alternatyvi“ 210 tūkst. dolerių premija „Right Livelihood Award“.

Tačiau iš prieglobstį jam suteikusios Rusijos šis amerikietis bėglys neseniai sakė, jog „kažkaip nepanašu, kad Nobelio komitetas paremtų“ jį tikrąja Nobelio premija.