- Parengė Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Helovinas daugeliui asocijuojasi su šiurpiais kostiumais, gąsdinimais ar istorijomis apie vaiduoklius. Nors šiandien jis laikomas komercine ir daugiau vaikams skirta švente, istorikai primena unikalias Helovino tradicijas, kurios – itin įdomios, bet jau seniai visų pamirštos.
Anot senovės keltų, žodis "Samhain" reiškė "vasaros pabaigą", kuri buvo švenčiama nuo spalio 31 d. iki lapkričio 1-osios.
Keltai manė, kad būtent šią naktį atsiveria neregimas barjeras tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, todėl piktosios dvasios ir mirusiųjų sielos atvyksta į mūsų žemę.
Norėdami nuo šių dvasių apsisaugoti, keltai dėvėdavo specialias kaukes, skambindavo varpais, kūrendavo laužus, vaikščiodavo su deglais.
Namai ir kiti pastatai buvo puošiami specialiais žaliais augalais, kurie, kaip manoma, turėjo apsauginių galių.
Karalienės Viktorijos laikais per Heloviną buvo skaptuojami ne tik moliūgai, bet ir kitos šakninės daržovės, įskaitant ropes.
Moliūgai kartais būdavo paliekami prie durų – išraižyti ir uždegti, visi žinojo, kad tai – kvietimas į Helovino vakarėlį.
1897 m. knygoje apie anglų folklorą buvo rašoma, kad berniukai vaikščiodavo po kaimą su pasigamintais ropių žibintais ir krėsdavo visokias išdaigas.
Prieš šimtmečius Lankašyre gyventojai tikėjo, kad kiekvieną Heloviną Pendle miške vykdavę didžiuliai raganų susibūrimai.
Teigiama, kad raganos rinkdavosi prie sugriauto pastato, vadinamo Malkino bokštu.
Vietiniai žmonės, bijodami raganų, susiburdavo į grupes. Savanoriai su uždegtomis žvakėmis vaikščiodavo po visą miestelį.
Jei žvakė neužgesdavo nuo 11 iki 12 val., žmogus galėjo tikėtis, kad visus metus nepatirs blogosios magijos.
O raganos, keliaujančios į Malkino bokštą, esą stengdavosi užpūsti žvakes ir dar labiau įbauginti gyventojus.
Škotijoje per Heloviną buvo atliekami specialūs ritualai, mojuojant lazdą ore ir kalbant burtus, atbaidančius raganas ir piktąsias dvasias.
Ant lazdos galo būdavo įsmeigta raudona šermukšnio uoga, kuri veikė kaip apsauga nuo raganų.
Šermukšnis ir raudonas siūlas esą priversdavo raganas šokti savo mirties šokį. Jos šokdavo tol, kol pargriūdavo ir mirdavo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...