Valdovų rūmuose antradienį suskambės netradiciniai instrumentai – iš gintaro pagamintų smuikų, alto ir violončelės kvartetas. Grojimo jais technika kitokia, tad ir programa, pasak „Amber Quartet“ meno vadovo, – kiek keistoka.

Idėja gaminti gintarinius muzikos instrumentus Šarūnui Davainiui kilo dar prieš dešimtmetį. Tuomet tikslas buvo fortepijonas. Tiesa, paskaičiavus, kiek gintaro reikėtų ir kiek kainuotų tokio dydžio instrumentą pagaminti, apsistota ties mažesniu – smuiku, o vėliau gimė ir styginių kvarteto idėja.

„Smuikui reikia ne tiek daug gintaro. Violončelę mes darėme apie 8 mėnesius – tai kaip penki smuikai, ir ji pareikalavo nemažai gintaro“, – pasakoja projekto sumanytojas Š. Davainis.

Smuiko savikaina, autorius skaičiavimu, yra apie 40 tūkst. litų, violončelės – maždaug penkiskart didesnė. Ilgokai užtruko pasirengimas gaminti instrumentus iš gintaro. Pirmiausia, pasak pašnekovo, reikėjo užtikrinti, kad gintaras neskilinės.

„Man padėjo žinomas muzikos instrumentų meistras Vytas Gečas, be jo patarimų ir pamokymų nebūčiau išsivertęs. Aišku, susidūriau su tam tikromis medžiagų savybių problemomis, kurias pasisekė išspręsti“, – pasakoja Š. Davainis.

Gintarinio kvarteto instrumentai įgarsinti, jie nėra akustiniai, tad skambesys kiek sintetinis. Ir grojimo jais technika kiek kitokia.

„Skiriasi jautrumas, instrumento laikymas, ypatingai smičiaus, nes negali groti labai aktyviai, kaip su akustiniu instrumentu. Parametrai skiriasi, svoris didesnis“, – teigia projekto meno vadovas Vytautas Mikeliūnas.

Atsižvelgiant į instrumentų skambesį parinkta ir koncerto programa. Ji, juokauja projekto meno vadovas, kiek keistoka. Klasikos groti, sako V. Mikeliūnas, nesinori, ji tegul lieka akustiniams instrumentams, o gintariniais galima eksperimentuoti.

„Stengiamės groti netradicinę muziką, eksperimentuojame, improvizacija mus svarbiausia, net gaidų turėtų nebūti, kad galėtumėme būti spontaniškai susigroję, kad grotume ne tai, kas parašyta, o kaip gausis, kiekvieną kartą kitaip“, – sako V. Mikeliūnas.