- LRT RADIJO laida „Kita tema“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors laikai pasikeitė, moterys vis dar turi kelti klausimą dėl dalyvavimo valstybės kūrime, o akis bado šluba proporcija – bet kokioje diskusijoje matomi keli vyrai ir vos viena moteris. Taip LRT RADIJUI sako feministė ir menotyrininkė Laima Kreivytė.
Anot jos, viskas gerai atrodo tik tada, kai klausimai apie moteris nekeliami.
Moterys vis dar turi kovoti dėl dalyvavo valstybės kūrime
1918 m. vasario 17 d. Kaune įvyko moterų mitingas, kuriame aiškiai pasisakyta, kodėl moterys nori būti įtrauktos į Lietuvos tarybą, LRT RADIJUI sako moterų judėjimus tyrinėjanti istorikė prof. Virginija Jurėnienė. Anot jos, tai nusakyti nėra lengva: „Turime kalbėti apie visą Lietuvos tarybos, įkurtos 1917 m. rugsėjį, veiklą. Kodėl į tai nebuvo įtrauktos moterys? Situacija sudėtinga, nes visos aktyvios moterų organizacijos buvo pasitraukusios į Rusiją. To priežastis buvo 1915 m. kaizerinės Vokietijos įvykdyta Lietuvos okupacija.“
Tačiau, anot pašnekovės, ir Lietuvoje buvo likusių aktyvių moterų, tarp kurių – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. „Turime žinoti, kad tai moteris, įkūrusi draugiją „Žiburėlis“. Tai buvo pirmoji filantropinė organizacija, sušelpusi ne vieną signatarą. Taigi 1918 m. mitingas vyko tam, kad moterys pasakytų turinčios būti tarp tų, kurie valdo valstybę“, – aiškina V. Jurėnienė.
Laima Kreivytė teigia, kad žinios apie istorines moteris labai įkvepia, o moterų reikalavimai, išreikšti prieš šimtą metų, aktualūs ir šiandien: „Visuomenėje mūsų, moterų, daugiau nei pusė, tačiau vis dar turime kelti klausimą dėl dalyvavimo valstybės kūrime. Vis dar gyvename vyraujant šlubai proporcijai, kai vienam vyrui tenka trys ar keturios moterys. Diskusijose matome, kad visuomet dalyvauja keli vyrai ir kokia viena moteris.“
L. Kreivytė kelia klausimą, kas turi atsitikti, kas jos minėtos proporcijos imtų badyti akis. „Reikia įsileisti moteris, bet ne dėl skaičiaus ar vaizdo, o todėl, kad per pastaruosius šimtą metų jos taip išsilavino, kad dabar tokių puikių moterų daugiau nei vyrų. Kiekvienoje srityje yra daug puikių specialisčių“, – tikina menotyrininkė.
Viskas gerai tik tada, kai nekeliami klausimai
Pasak L. Kreivytės, per pastaruosius šimtą metų vyrų ir moterų lygybė taip ir nepasiekta: „Negerai, jei tokį šlubčiojantį valstybės kūną norime turėti dar šimtą metų. Atėjo laikas visose srityje, bet kokioje organizacijoje, pinigų skirstymo komitete iškelti klausimą – o kur mūsų kolegės moterys? Kodėl jų tik viena ar dvi? Vos tik šis klausimas nustojamas kelti, viskas savaime ir išnyksta.“
V. Jurėnienė teigia, kad šiais metais išleisti pašto ženklai su moterų atvaizdais įrodo, kad veiklių moterų buvo ne viena ir ne dvi, o dešimtys. „Anksčiau galvota, kad Lietuvoje nebuvo moterų judėjimo, bet tik todėl, kad jis nebuvo itin sufražistinis ar išsiskiriantis. Jei žvelgtume į XIX a. ir moterų judėjimo pirmuosius žingsnius, matytume, kad tai suaugę su tautiniu judėjimu ir pan.“, – sako pašnekovė.
L. Kreivytė tvirtina, kad lygiavertį išsilavinimą moterys įgavo ne taip ir seniai: „Virginia Woolf rašė be vyro palydos negalinti nueiti ne tik į barą, bet net į biblioteką. Tai, kad XX a. atsirado daugiau teisių moterims, yra labai trumpas laikas, palyginus su tūkstančiais patriarchato metų. Šiuolaikiškai valstybei nurašyti moterį yra per didelė prabanga, nes yra puikių specialisčių, genialių moterų. Tik tuomet, kai nekeli klausimo apie moteris, atrodo, kad viskas gerai.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žinomas fotografas debiutavo Laisvės alėjoje4
Vienas žinomiausių Kauno žurnalistikos fotografų, fotomenininkas Modestas Patašius Laisvės alėjoje pristatė parodą, kuri sutapo su svarbiu jo gyvenimo posūkiu. ...
-
Muzikos ir teatro akademija Vilniuje rengia 90-mečio šventę2
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) šeštadienį sostinės Lukiškių aikštėje visuomenei rengia 90-ojo gimtadienio šventę. ...
-
Romanas „Kartografai“: realybę keičiantys popieriniai miestai
Ar kada nors esate atsivertę žemėlapį ir aptikę objektą, kuris iš tiesų neegzistuoja? Žemėlapiais besidomintys žmonės tikriausiai yra girdėję apie fantomines gyvenvietes arba popierinius miestus. Iš esmės tai išgalvotos vieto...
-
Klaipėda turės tris kultūros magistrus8
Vakar paaiškėjo, kas šiemet bus pavadinti garbingu Klaipėdos kultūros magistro vardu. Komisija balsavo triskart ir pagaliau apsisprendė paskelbdama Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjo, aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio, Lietuvos...
-
Kaune koncertuos hiphopo legenda 50 Cent13
Spalio 11 d., pirmą kartą Lietuvoje, Kauno „Žalgirio“ arenoje savo koncertą surengs hiphopo legenda 50 Cent. Šis pasirodymas yra įtrauktas į atlikėjo gastrolinį turą „The Final Lap“, skirtą jo debiutinio albumo „G...
-
Lietuvoje – dizaino ir meno šventė2
Aštuonioliktus metus iš eilės „Lietuvos dizaino savaitė’23“ birželio 5–11 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Telšiuose ir Anykščiuose kvies į renginius, parodas, lauko ekspozicijas ir kino premjer...
-
Ruošiantis ministerijų miestelio statyboms į naują vietą perlaidoti totorių palaikai9
Rengiantis teritorijos sostinės A. Goštauto gatvėje konversijai ir ministerijų statyboms, Vilniuje perlaidoti buvusių Lietuvos totorių kapinių teritorijoje aptikti palaikų fragmentai, penktadienį pranešė Turto bankas. ...
-
Č. Juršėno atsiminimai – knygoje „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“7
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido žurnalisto, Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio LR Seimo pirmininko Česlovo Juršėno prisiminimų knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“. ...
-
Bunkeryje – šviesos ir garso instaliacija3
Pajūrio poilsiautojams verta aplankyti dar vieną slėpiningą vietą Kuršių nerijoje – Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių palikimą – Alksnynės gynybinį kompleksą. Požeminiame amunicijos arsenale vėl veikia menininko Rodiono P...
-
Didelė smulkiųjų meno džiaugsmų galia
Aktorė Greta Šepliakovaitė sėkmingai kuria vaidmenis Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT), taip pat yra muzikos kūrėja, atlikėja ir edukatorė. Jos publika – ne tik teatro žiūrovai, bet ir kūdikiai, kurie dar tik mokosi pažinti pasa...