- Lina Žukauskaitė, žurnalas „370“
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lapkričio 9–26 d. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ penkioliktą kartą kels gero kino vėją Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šventinė festivalio programa stipri, atvira ir drąsi. Joje įsikūrė ir didžiųjų kino festivalių laimėtojai, ir filmai provokatoriai iš naujos programos „Galvok ką nori“. Draugija rinktinė, susitikime!
„Kvadratas“
(Rutan, rež. R.Östlundas, Švedija, Vokietija, Prancūzija, 2017, 107 min.)
Modernaus meno muziejaus kuratorius Kristianas – sėkmingas ir stilingas žmogus. Atsakingas pilietis. Jo naujausias projektas „Kvadratas“ turėtų skatinti socialinį jautrumą ir patvirtinti muziejaus prestižą, tačiau nutinka visiškai priešingai. Pasirodo, kad pasaulis susvyruotų, kartais tereikia pamesti mobilųjį telefoną. „Auksinės palmės šakelės“ laimėtojas Rubenas Östlundas negailestingai skaldo spindintį privilegijuotųjų gyvenimo paviršių, primena politinio korektiškumo grėsmę ir priverčia suabejoti moderniais sėkmės pasakojimais.
„Apie kūną ir sielą“
(A teströl és a lélekröl, rež. Ildiko Enyedi, Vengrija, 2017, 116 min.)
Marija ir Endrė dirba skerdykloje. Neįprasta aplinka nesutrukdo užsimegzti ypatingam dvasiniam ryšiui – jie sapnuoja tuos pačius sapnus. Jautrūs ir pažeidžiami intravertai vis dar gydosi senas sielos žaizdas, todėl iš pradžių nekreipia dėmesio į šį sutapimą. Ilgainiui supratę, kad gyvenimui prikelia tik atvirumas, jie ryžtasi peržengti savo baimes ir prisileisti vienas kitą. Berlyno kino festivalyje „Auksinio lokio“, FIPRESCI ir Ekumeninio žiuri apdovanojimus pelnęs filmas – poetiškai brutalus pasakojimas apie meilę ir drąsą kurti savas taisykles.
„Tegul įdega lavonai“
(Laissez bronzer les cadavres, rež. Hélène Cattet, Bruno Forzani, Belgija, Prancūzija, 2017, 92 min.)
Apleistame mieste slapstosi trys žudikai, pagrobę 250 kg aukso. Horizonte pasirodo nelaukti svečiai ir du policininkai. Sutuoktiniai Hélène Cattet ir Bruno Forzani „Super 16 mm“ juosta kuria Jeano-Patricko Manchette’o romano ir spagečių vesternų įkvėptą haliucinuojantį reginį, meistriškai žaidžiantį kino žanrais ir žadantį tikrą estetinį malonumą prisiekusių kino gurmanų akiai.
„Antonijus 1, 2, 3“
(António Um Dois Três, rež. L.Mouramateus, Portugalija, Brzilija, 2017, 95 min.)
Studentas Antonijus pabėga iš namų, kai tėvas sužino, kad pastaruosius metus jis visai nelankė paskaitų. Sutikęs jauną brazilę Deborą, vaikinas pasineria į Lisabonos naktinį gyvenimą, naujos meilės svaigulį ir gyvenimo prasmės paieškas. Leonardas Mouramateus seka Fiodoro Dostojevskio „Baltosiomis naktimis“, permąsto meninius kanonus, ieško savitos kino kalbos ir dėlioja išradingą pasakojimą, trinantį tikrovės ir vaizduotės ribas.
„Buržuazinio šuns savikritika“
(Selbstkritik eines buergerlichen Hundes, rež. J.Radlmaier, Vokietija, 2017, 99 min.)
Jaunas režisierius, kurį ironiškai šypsodamasis vaidina pats Julianas Radlmaier, užsimoja plačiai – sukurti filmą apie komunizmą be komunistų. Kitaip tariant, apdainuoti tikrąjį politinės utopijos grožį. Antroji kūrybinio įkvėpimo priežastis – žemiškesnė. Julianas įsimylėjęs jauną imigrantę Kamilę, bet nesiryždamas atvirai išsakyti jausmų, pasiūlo jai pagrindinį vaidmenį savo filme. Politinė satyra, įkvėpta Michailo Bulgakovo ir Jaroslavo Hašeko humoro, tyrinėja kairiųjų idėjų pasaulį, žaidžia kalba, permąsto istorines sąvokas ir maištauja prieš įsigalėjusias stilistines normas.
„Keisti paukščiai“
(Drôles d’oiseaux, rež. Elise Girard, Prancūzija, 2017, 72 min.)
Neseniai į Paryžių atsikrausčiusi svajotoja Mavi (27 m.), kurią vaidina Isabelle Huppert dukra Lolita Chammah, susipažįsta su antikvaro savininku Žoržu (76 m.). Šis mainais į kelias valandas darbo knygyne pasiūlo merginai pastogę. Jie – vienas kito priešingybės, bet abipusė trauka pernelyg didelė. Netikėtas ryšys trina laiko ir aplinkybių ribas, pasiūlydamas įprastiems lūkesčiams nepaklūstantį santykių scenarijų. Elise Girard grakščiai derina prancūzišką romantiką, detektyvo elementus ir absurdišką humorą, primindama daugialypę meilės prigimtį.
„Tinklo pabaiga“
(Keti lõpp, rež. Priitas Pääsuke, 2017, 81 min.)
Maloni padavėja dirba ne pačius geriausius laikus išgyvenančiame greitojo maisto restorane: žmonės čia užsuka ne užkąsti, bet išsiverkti ir pasiguosti. Lyg to būtų maža, jos gyvenimą dar labiau apkartina atvykę tėvai, nusivylę savo dukros gyvenimu. Klerkų įkvėpta absurdo komedija nagrinėja egzistencines dilemas, savanaudiškumo ribas ir visiems pažįstamą troškimą sulaukti užuojautos.
„Iš balkono“
(Fra balkongen, rež. Ole Giæver, Norvegija, 2017, 85 min.)
Norvegų režisierius Ole Giæveris sėdėdamas savo buto balkone Osle kviečia akistatatai su savimi. Kokia įvykių grandinė lėmė, kad atsidūrėme ten, kur esame dabar? Kaip gyventi toliau, žinant, kad viskas bet kurią akimirką gali baigtis? Viskas ne taip dramatiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – žiūrovai kviečiami ne tik apmąstyti amžinuosius klausimus, bet ir pasijuokti iš savęs. Pirmaisiais savo filmais „Kalnas“ (2011) ir „Prieš gamtą“ (2014), pamėgtais „Scanoramos“ žiūrovų, Giæveris įrodė, kad apie sudėtingus dalykus galima kalbėti nepretenzingai ir paprastai, bet visada su gera doze humoro.
Jubiliejinis 60-asis žurnalo "370" numeris jau mieste! Ieškokite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Utenoje, Tauragėje, Druskininkuose ir Marijampolėje - baruose, kavinėse, universitetuose, įvairiose kultūrinėse erdvėse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vienatybė“: A. Ruseckaitės kelionė O. Puidienės pėdsakais1
Yra istorijų, kurios lieka dulkėti literatūros užmarštyje. Yra kadaise kultūrą ir Tėvynę puoselėjusių asmenybių, kurios su laiku nugrimzta užmarštin. Viena tokių – Ona Pleirytė-Puidienė-Vaidilutė, tarpukario rašytoja,...
-
S. Šakinytė: visų pirma aš – aktorė
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje vyko renginių ciklo „AŠ ir mano kitas AŠ“ susitikimas su aktore, gyvūnų prieglaudos „Linksmosios pėdutės“ ...
-
Broliai ir seserys iš gamtos
Nuostaba – atrodo, būtent toks kūrybos tikslas lydi daugelį menininkų. Šiuolaikinė dailė siekia šokiruoti žiūrovą ar sukelti netikėtumo įspūdį. Daugelis mano, kad šis momentas garantuoja sėkmę, žiūrovų gausą. Vis d...
-
Baisiausia menininkui – nepažinti negyvo kūrinio
Ankstyvoje vaikystėje popietė kelia asociacijų su nemėgstamu miego ritualu, vėliau virsta auksine laisvės valanda – akimirkomis tarp kitų žmonių valdomų dienos tarpsnių: pamokų ir vakarojimo namuose. Fotografijų ciklą „Po pietų&ldquo...
-
Literatūros vaidmuo krizės metu – kokią galią turi rašytojai?5
Įvairių krizių purtomoje Europoje ne vienus metus stebimas visuomenės susiskaldymas ir radikalių jėgų kilimas. Kokia rašytojų ir poetų įtaka susiklosčius šiai situacijai? Ar jie gali suteikti žodį nutildytiems balsams ir inicijuoti p...
-
Lietuvos paštas išleidžia kalėdinius ženklus su šiaudiniais sodais1
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia šventinius pašto ženklus. ...
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių1
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...