Biomeno kūrėja: technologijos nėra kūrybos žudikai

Pasaulyje daugėja menininkų, kurių kūryboje svarbus mokslas ir technologijos. Sujungus šias, iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas, sritis, gimsta biomenas. Viena iš garsiausių šios krypties atstovių yra amerikietė Amy Karle. Dizainerė ir dailininkė kuria į vieno žanro rėmus sunkiai įspraudžiamus objektus.

Gilinosi į anatomiją

Futuristiniai A.Karle kūriniai nepalieka abejingų. Vieni jais žavisi, kiti bjaurisi. Pavyzdžiui, vienas labiausiai intriguojančių – pasitelkus 3D spausdinimo technologiją iš specialaus hidrogelio sukurta iki mikroskopinio lygio detali ir tiksli žmogaus rankos formos struktūra.

Ji patalpinta bioreaktoriuje, o, pasak menininkės, ant jos pasėjus žmogaus mezenchimines kamienines ląsteles, iš jų išaugtų audinys, kuris vėliau mineralizuotųsi ir taptų kaulu.

Permatomame stikliniame inde plūduriuojantis rankos griaučius primenantis ryškiaspalvis objektas, kurį menininkė vadina ateities reliktu, atrodo kaip originali skulptūra. Kurdama ją Amy bendradarbiavo su biologais, gydytojais ir nanotechnologijas išmanančiais mokslininkais.

Biospausdinimas, dirbtinis intelektas – taip pat jos darbo priemonės. Kuriant suknelių kolekciją "Vidus" prireikė įsigilinti į žmogaus anatomiją. Viena iš jų pavadinta "Kvėpavimu" ir primena plaučius.

Ažūrinė sudėtinga konstrukcija atitinka šio organo struktūrą, jei nežinotum, pagalvotum, kad tai tiesiog įmantrūs, prabangūs nėriniai. Šis ir kiti modeliai pasiūti iš pastelinių spalvų šilko, išpjaustyto lazeriu – rausvo, balto, gelsvo, melsvo, žalsvo. Kuriant kitą suknelę, panašią į smulkų popieriaus karpinį, remtasi sudėtingu sausgyslių ir raiščių piešiniu. Trečioji atitinka kraujagyslių tinklą, dar vienos ažūras imituoja tankiai mūsų kūne išsiraizgiusių nervų tinklą.

Kolekciją, kuri prasidėjo nuo plaučių suknelės, sukurti įkvėpė dizainerės draugė Lisa Iannone, sirgusi sunkia reta plaučių liga. Dėl to jai teko patirti netgi plaučių transplantaciją. Jos drąsa ir stiprybė sužavėjo menininkę.

Fragmentai: aksesuarų kolekcijoje "Exoskeleton" galima pamatyti įvairias kaulų formas.

Nešiojamos skulptūros

A.Karle yra sukūrusi ir aksesuarų (papuošalų) kolekciją, kurioje galime pamatyti įmantrias kaulų formas. Ji pavadinta "Exoskeleton", šiuos kūrinius dizainerė vadina nešiojamomis skulptūromis. Jos primena griaučių fragmentus ir yra išlietos iš balto tetrapolimero.

Tai, kuo mes vilkime, gali transformuoti mūsų asmenybę, gali pakeisti mūsų pačių požiūrį į save, mūsų savijautą.

"Amžinybė puota" – projektas, kurio metu gimė kaukolės formos skulptūrų serija. Kurdama jas Amy naudojosi trimačiais žmogaus kaukolės vaizdas. Skulptūros suformuotos iš fotopolimero ir magnio sulfato, panaudojant eksperimentinę kristalizavimo technologiją. Menininkė yra sukūrusi skulptūrų seriją "Sfenoidas", kurioje atskleidžiamas sinusų kaulų grožis, jų forma primena drugelį. Performansai ir instaliacijos, pagrįstos įvairiomis technologijomis – dar viena kūrybos sritis.

Užaugo laboratorijose

Daugybę tarptautinių apdovanojimų pelniusi dizainerė teigia, kad ją visuomet žavėjo žmogaus kūne slypinčios paslaptys, domino, kaip veikia mūsų organizmas, įvairios jo sistemos, kodėl mes jaučiame skausmą, meilę, kitus pojūčius. Įtakos tam neabejotinai turėjo asmeninė patirtis, ankstyvas susidūrimas su medicina. A.Karle gimė su gyvybei pavojinga įgimta yda, be to, jos abu tėvai buvo biochemikai ir farmacininkai, tad dukra, galima sakyti, užaugo laboratorijose.

Aplasia cutis arba įgimta kaukolės formavimosi yda (defektas, kai ant tam tikros pakaušio vietos visai nėra odos) – su tokia diagnoze gimė būsimoji menininkė. Tai reiškė, kad ji buvo ypač neatspari infekcijoms, todėl tėvams teko ją apgaubti ypatingu rūpesčius, nuolatiniai vizitai pas geriausius šios srities specialistus nuo gimimo buvo mažylės kasdienybė. Jai buvo atlikta ne viena chirurginė operacija, tarp jų ir eksperimentinės, kol pagaliau viena iš jų pavyko, tai įvyko paauglystėje.

"Man tai reiškė labai daug, juk aš visą laiką svajojau būti tokia, kaip kiti vaikai. Norėjau, kad ant tos galvos vietos, kurioje yra defektas, užaugtų plaukai, kad pasveikčiau ir galėčiau viską, ko man neleido liga. O aš tada negalėjau daug ko. Manau, kaip tik dėl to labai susidomėjau žmogaus kūno galimybėmis, suvaržymais ir apribojimais, norėjau suprasti, kaip iš jų išsiveržti, išsilaisvinti. Tai atvedė į filosofinius, metafizinius apmąstymus", – pasakoja žinoma menininkė, vaikystėje daug kartų susidūrusi su mirtimi.

Amy būdama maža daug laiko leisdavo su savo močiute. Kartu su ja lankydavo vyresnio amžiaus močiutės drauges, kaimynes, giminaites, bičiulius, kai jie susirgdavo, abi eidavo pas juos į ligonines, o kai mirdavo – į laidotuves.

Požiūrį formavo šeima

Mokydamasi mokykloje susidomėjo informacinėmis technologijomis, ypač po ekskursijų į "I.B.M." įmonę gimtajame Endicott mieste Niujorko valstijoje.

Tais laikais kompiuteriai dar buvo griozdiški, bet apie juos buvo pasakojamos fantastinės istorijos – kaip ateityje jie spręs įvairias problemas, kaip už mus dirbs ir atliks kitas užduotis, o žmonės tuo metu galės pasinerti į pomėgius, menus, daryti, ką trokšta širdis. Todėl informacinės technologijos būsimąją dizainerę viliojo ir traukė, atrodė labai romantiška sritis. Ir dabar ji įsitikinusi, kad turime dar labiau išnaudoti jų atveriamas vis naujas galimybes tiek medicinoje, tiek sveikatos srityje.

Neįprasta: kuriant suknelių kolekciją "Vidus" reikėjo anatomijos žinių. Viena šios kolekcijos suknelių pavadinta "Kvėpavimu" ir imituoja plaučius.

Amy dėkinga tėvams už tai, kad jie jos neišlepino, kaip dažnai atsitinka šeimose, kai vaikai sunkiai serga. Rūpinosi ja, tačiau kartu stengėsi kiek įmanoma sumažinti draudimų ir apribojimų. Jau ankstyvoje vaikystėje daugiausiai džiaugsmo jai teikė menai, juose ieškojo paguodos ir nusiraminimo. Tačiau ir mokslas buvo visuomet šalia, kai mama nusivesdavo į laboratoriją, padėdavo jai, pavyzdžiui, paruošti terpes, o paskui galėdavo daryti savo mažus vaikiškus eksperimentus.

Įregistravo išradimų

Baigusi mokyklą A.Karle iš pradžių studijavo meną ir dizainą Alfredo universitete, o po to filosofiją Cornellio universitete. Tačiau domėjimasis mokslu, naujomis skaitmeninėmis technologijomis niekur nedingo.

Tai neleidžia sustabarėti, skatina ieškoti naujų mąstymo būdų, išraiškos priemonių, padeda tobulėti kaip asmenybei, kaip savo srities profesionalei, tiki Amy. Todėl nieko nuostabaus, kad ji tapo tarpdisciplinine menininke, o jos kūriniai dažnai gimsta laboratorijose, ne studijoje.

Man patinka gilintis į naujus dalykus, išbandyti tai, ko nesu bandžiusi, ieškoti būdų, kaip inovatyvias technologijas, mokslinius išradimus integruoti į kūrybą.

Kartu su kelias bendraminčiais ji yra įsteigusi įmonę "Konceptualaus meno technologijos", teikiančią produktų dizaino kūrimo paslaugas. Taip pat yra išradėja – įregistravusi keleto išradimų regeneracinės medicinos ir technologijų srities patentų. Menininkė nuolatos dalyvauja tarptautinėse parodose, ne tik meno, bet ir technologijų, medijų, dažna viešnia įvairiuose renginiuose, juose dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis kaip ekspertė, pasakoja apie inovacijas.

Rodo pavyzdį sūnui

Penkerių metų sūnaus mama sako, kad kone kasdien susiduria su iššūkiu, kaip pažadinti berniuko žingeidumą, kūrybiškumą, sudominti jį mokymusi, kokią aplinką sukurti, kad jis norėtų įsitraukti į įvairias veiklas, pažinti jį supantį pasaulį, naujas technologijas.

Jos tikrai nėra blogis, kaip mano kai kurie tėvai ir mokytojai. Pavyzdžiui, 3D spausdinimas, tikrai verta su juo supažindinti vaikus mokykloje, jie daug išmoks, sužinos eksperimentuodami su 3D spausdintuvu, tikina dizainerė.

Objektas: žmogaus kūnas A.Karle domina kaip meno kūrinys, todėl jos kuriamuose objektuose atgyja tikslios organų kopijos.

Žinoma, svarbus ir geras suaugusių artimųjų pavyzdys, tad menininkė stengiasi juo būti. Ji pati visą laiką mokosi, domisi naujienomis, yra pasinėrusi į įvairias alternatyvias veiklas. Technologijos jai padeda priartėti prie gamtos, jos sukurtų formų ir procesų, juos geriau suprasti, suvokti, kaip atsirado, ir perteikti visa tai savo kūryboje. A.Karle neįsivaizduoja, kaip tai įmanoma padaryti be inovacijų pagalbos. Jos leidžia įgyvendinti pačias keisčiausias, originaliausias idėjas.

Muziejai – įkvėpimo šaltinis

"Menininkai, dizaineriai ir mokslininkai labai panašūs, ir vieni, ir kiti nori perprasti ir atskleisti gamtos bei mus supančio pasaulio esmę, paslaptis, jomis pasidalyti su visais žmonėmis. Tik tai daro skirtingais būdais", – svarsto A.Karle.

Ji save vadina moksliška menininke ir juokauja, kad šis derinys dinamiškas, o kartu natūralus: "Jaučiu poreikį nuolat mąstyti apie žmogaus kūną, gamtą, mokslą, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos, šio proceso refleksijos matomos mano kūriniuose."

Amy daug laiko praleidžia muziejuose – meno, mokslo, technikos, istorijos, kur skenuoja kolekcijas rinkdama medžiagą, ji pasitarnauja kaip naujų idėjų bankas. Muziejų radiniai paskatino sukurti ir kai kurias kolekcijas. Tarkim, "Vertebrae" skulptūrų seriją įkvėpė Kalifornijos mokslų akademijos kolekcijoje esantys briedžio stuburo kaulai. Skulptūros "Selene" gimė Britų muziejuje pamačius Partenono šventyklos fragmentus ir tarp jų esančią arklio galvą.

Įtraukia dirbtinį intelektą

Menininkė ypač žavisi kaulais. Jie jai simbolizuoja ir gyvenimą, ir mirtį kartu. Kai ji laukėsi kūdikio, nuolatos galvojo apie tai, kaip susijungus dviem ląstelėms formuojasi skirtingos organizmo sistemos, struktūros, tarp jų ir viena sudėtingiausių – kaulai. Jie tokių įvairių, įdomių formų, visuomet buvo smalsu, kodėl jos būtent tokios. Kai dizainerės mama, serganti vėžiu, merdėjo, ji, mąstydama apie artėjančią mirtį, vėl matė paraleles – po jos lieka tik kaulai.

Šis požiūris atsispindi daugelyje A.Karle kūrinių. Įdomu ir tai, kad jos meniniai eksperimentai, jų metu panaudoti metodai ir patys darbai ateityje gali pasitarnauti medicinai. Ypač kalbant apie mokslininkų bandymus su kamieninėmis ląstelėmis, siekiant sukurti naujus organus ar jų dalis, audinius, kaulus. Pasirodė, kad jų metu naudojami metaliniai implantai kelia problemų, nes organizmas nenori priimti šio svetimkūnio. O dizainerės bandymas tam panaudoti hidrogelį teikia vilčių.

Mano kūriniai yra priemonė, padedanti studijuoti ir išreikšti savo patirtį, išgyvenimus. Kartu tai būdas jais pasidalyti su kitais žmonėmis.

Kuriant biomeną labai svarbus vaidmuo tenka bendradarbiavimui su kitų sričių specialistais, nes be jų pagalbos daugelis jos kūrinių tiesiog nebūtų gimę. "Pastebėjau, kad jeigu turi originalią, intriguojančią idėją ir ja degi, ji tampa lyg magnetu, kuris pritraukia reikiamus žmones, tikrus ekspertus. Įsitikinau, kad jei jie patiki mano sumanymu, bendromis jėgomis mes galime padaryti stebuklus, net tai, kas atrodo neįmanoma. Kartu generuojame tokią energiją, kuri išjudina viską", – pasakoja kūrėja.

Panašumas: projektas, kurio metu gimė kaukolės formos skulptūrų serija, buvo kuriamas naudojantis trimačiais žmogaus kaukolės vaizdais.

A.Karle labai domisi dirbtiniu intelektu ir stengiasi jį panaudoti savo projektuose. "Bandau priversti kompiuterį mąstyti kaip mąsto menininkas, galvoti taip, kaip galvoju aš, sekti mano darbo eigą, automatizuoti, ką tik įmanoma. Tai sudėtinga, tačiau labai intriguoja. Manau, kad dirbtinis intelektas gali pasitarnauti kaip papildoma dirbtinė vaizduotė, kuri paspartintų kūrybinį procesą. Ji gali tapti dar vienu papildomu įrankiu menininkams", – įsitikinusi A.Karle.


Amy Karle apie...

... kūrybą. Mano kūriniai yra priemonė, padedanti studijuoti ir išreikšti savo patirtį, išgyvenimus. Kartu tai būdas jais pasidalyti su kitais žmonėmis.

… kūną. Jis mane visuomet domino kaip meno kūrinys. Norėjau jį studijuoti, nagrinėti, tačiau labiau dizaino požiūriu nei moksliniu.

… identitetą. Tai, kuo mes vilkime, gali transformuoti mūsų asmenybę, gali pakeisti mūsų pačių požiūrį į save, mūsų savijautą.

… technologijas. Man jos tarnauja ne kaip įkvėpimo šaltinis, o kaip įrankis, dėl jo tampa įmanoma tai, kas anksčiau buvo tik miglota ateities vizija. Daug kas mano, kad mechanizmai, įrenginiai yra meno žudikai, tačiau aš įrodžiau, kad yra priešingai.

… iššūkius. Man patinka gilintis į naujus dalykus, išbandyti tai, ko nesu bandžiusi, ieškoti būdų, kaip inovatyvias technologijas, mokslinius išradimus integruoti į kūrybą. Tai yra rizika, iššūkis, nes niekada nežinai, kas iš to išeis, tačiau tokiu būdu generuoju naujas idėjas, tobulėju kaip asmenybė ir kaip menininkė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių