Šokiruojanti paroda: ar vis dar norite užsirūkyti?

Į Kauną atvyko viena žymiausių ir kartu kontroversiškiausių parodų pasaulyje "Body Worlds Vital". Maždaug 200 eksponuojamų kūrinių – unikaliu plastinavimo metodu konservuotos žmogaus kūno dalys, organai ir patys kūnai.

Šeštadienį vykusiame parodos atidaryme prekybos ir laisvalaikio centre "Mega" dalyvavo ir ilgamečių parodų "Body Worlds" kuratorė, Plastinacijos instituto dizaino vadovė ir revoliuciją eksponuojant realų žmogaus kūną sukėlusio plastinacijos išradėjo, anatomo Guntherio von Hagenso žmona dr. Angelina Whalley.

"Jau pripratau prie kontroversijų", – išskirtiniame interviu "Kauno dienai" sakė ji.

– Kas yra "Body Worlds" – paroda, pareiškimas ar šou?

– Tai, ką mes čia darome, – rodome grožį po mūsų oda. Rodome, iš ko esame padaryti. Kartu visiems suprantama kalba paaiškiname, kaip mūsų kūnas veikia ir kas jį susargdina. Tai yra puiki galimybė kiekvienam pažinti savo kūną, nes šiais laikais tampame vis labiau atsakingi už savo sveikatą ir gyvybingumą. Aš tikrai manau, kad supratimas, kaip veikia mūsų vidinė sistema, padeda žmonėms kovoti už visavertišką gyvenimą. Matome, kad paroda keičia žmonių supratimą apie save. Dažnai apsilankę parodoje žmonės tikina, kad daugiau niekada neapleis savo kūno. Esame atlikę ir apklausas, praėjus pusei metų po apsilankymo parodoje. 9 proc. žmonių tikino, kad metė rūkyti arba sumažino rūkalų kiekį, 25 proc. atsakė, kad pradėjo maitintis sveikiau, o apie 33 proc. apklaustųjų deklaravo, kad pradėjo daugiau sportuoti. Manau, kad parodoje yra kažkas tokio, kas pakeičia žmonių elgesį.

– Paroda po įvairias pasaulio šalis keliauja jau dvidešimt metų. Ar visur ji buvo priimta taip pozityviai?

– Paroda tikrai apkeliavo daug šalių ir beveik visų joje apsilankiusių žmonių reakcija buvo labai panaši. Kai stebiu lankytojus, jie atrodo labai įsijautę, beveik nekalba arba tarpusavyje tik pasišnabžda. Gali pamatyti, kaip arti savęs jie atsiduria. Su savo kūnu esi visą gyvenimą, tačiau niekada neturėjai galimybės pamatyti jo taip tikroviškai. Tai sukrečia. Taigi tie, kurie atėjo, parodą priėmė labai teigiamai. Buvo kontroversijų – daugiausia praeityje Vokietijoje. Kitose šalyse arba iš viso nebuvo, arba labai retai kas sukritikuodavo. Kodėl Vokietija? Pirmiausia, manau, dėl pačių vokiečių prigimties – jie yra labai atviri ir nori diskutuoti. Yra žymi Voltero citata, kad už kiekvienos problemos slepiasi po vokietį. Antra, vokiečiai vis dar jaučiasi labai kalti dėl to, kas įvyko Hitlerio režimo metu, nuo tada jie yra labai susirūpinę, kaip yra traktuojami palaikai visuomenėje. Tie, kurie parodą vadino amoralia ir žeminančia, buvo jos nematę ir net nenorėjo matyti. Viskas pasikeičia, kai tu pats ją pamatai. Manau, Holivudas irgi yra nemažai prisidėjęs prie neigiamo anatomijos įvaizdžio: kad tai yra kažkas dvokiančio, bjauraus, besislepiančio tamsoje. Taip tikrai nėra. Parodoje nėra nieko bjauraus nei įžeidžiančio.

– Ar teko susidurti su tokią parodą ribojančiais įstatymais?

– Priklauso nuo šalies. Jungtinėje Karalystėje pirmiausia reikėjo gauti licenciją parodai surengti, tam, kad jie būtų įsitikinę, kad su žmogaus palaikais yra elgiamasi prideramai. Mes tokį leidimą gavome. Vėlgi daug kur galioja bendro pobūdžio įstatymai, kad palaikai traktuojami pagarbiai, laikomasi higienos reikalavimų. Galiu patikinti, kad tokių grėsmių šioje parodoje nėra, nes kūnai yra konservuoti.

– Ar Lietuvoje reikėjo kokių nors leidimų?

– Ne.

– Turbūt dažniausiai jums užduodamas klausimas – iš kur pas jus atkeliauja palaikai?

– Mūsų institutas jau trisdešimt metų yra įsteigęs kūno donorystės programą. Visi šios parodos eksponatai yra gauti per šią programą. Jos esmė, kad žmonės apsisprendžia būti plastinuoti. Jei persigalvoja, žmogus gali bet kada atsisakyti donorystės.

– Kiek tokių donorų jau turite?

– Mūsų sąrašuose yra daugiau nei 15 tūkst. savanorių, iš jų jau esame gavę 1500 kūnų. Visi kiti donorai dar yra gyvi.

– Ar institutas kūnus naudoja tik parodai?

– Kuriame pavyzdžius ne tik parodai, bet ir įvairioms institucijoms ugdymo tikslais – universitetams, ligoninėms. Kai kurie mūsų savanoriai sutinka būti donorais tik moksliniais tikslais, ir mums tai yra labai svarbu, nes yra labai didelė ugdymo paklausa.

– Kaip pakomentuotumėte praeityje pateiktus kaltinimus, kad palaikus gaunate nelegaliai?

– Anatomija visuomet žadino vaizduotę. Ką mes galime padaryti, tai būti kiek galima atviresni. Mūsų donorų programa ir kai kurie muziejai, su kuriais bendradarbiavome praeityje, buvo ne kartą tikrinama etikos komisijos.

– Ar jūsų vyras teigė, kad po mirties taip pat nori būti plastinuotas ir eksponuojamas parodoje?

– Tikrai taip. Jis išrado šią technologiją, visą profesinę karjerą skyrė plastinacijai, kokia ji yra dabar, ir tokį norą matau kaip viso jo gyvenimo darbo finalą.

– Kaip jūs tai priimate?

– Aš taip pat esu donorė. Aišku, tikiuosi, kad to dar greitai neprireiks (juokiasi). Asmeniškai aš netikiu pomirtiniu gyvenimu ir esu laiminga, kad mano kūnas bent kažkaip pasitarnaus po mirties, mokys ateities kartas. Ir pasibaigus gyvenimui tam tikru lygmeniu tęsiu savo pradėtą darbą.

Vertinama nevienareikšmiškai

Daktaru Mirtimi vadinamas anatomas G. von Hagensas unikalų plastinavimo metodą sukūrė 1977 m.

Pirmoji "Body Worlds" paroda buvo surengta 1995 m. Japonijoje. Nuo to laiko ją pamatė apie 40 mln. žmonių.

Vasario mėnesį Plastinavimo institutas planuoja atidaryti savo muziejų Berlyne.

Per savo ilgą karjerą G. von Hagensas sulaukė ne vieno kaltinimo neetiška ir nelegalia veikla, religinių bendruomenių priekaištų, jo parodas vadinančių mirties pornografija.

Atsakomybė paliekama tėvams

Ekspozicija "Body Worlds Vital" į Kauną atvyko šešiais vilkikais. Visą savaitę prie jos dirbo specialistų komanda iš Vokietijos.

Paroda prekybos ir laisvalaikio centre "Mega" veiks tris mėnesius.

Organizatoriai teigia, kad jau dabar susidomėjimas paroda yra labai didelis. Bilietus sparčiai perka mokytojai, norintys vaikus supažindinti su anatomija, kurios prireikia ne tik bendram kūno pažinimui, bet ir dailės pamokose.

Lankytojų amžius yra neribojamas. Atsakomybė paliekama tėvams – jie turi nuspręsti, ar vaikui apsilankymas parodoje nesukels neigiamų emocijų.