- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir pripažino ieškovės autorystę į baltų genčių archeologinius kostiumus ir jų kolekcijas bei lietuvių ir kuršių gentims skirtus sieninius kalendorius.
Teismas taip pat nustatė autorių teisių pažeidimus ir patikslino atlygintiną žalą, antradienį rašoma Apeliacinio teismo pranešime.
Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji, bendradarbiaudama su atsakovu – Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, 2009–2013 metais sukūrė baltų genčių archeologinių kostiumų kolekciją ir yra šių kostiumų autorė, jai priklauso išimtinės autorių turtinės ir neturtinės teisės į juos.
Todėl, anot menininkės, viešai pristatant kostiumus ir neįvardijant jos kaip autorės, centras pažeidė jos autorines teises.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog jos kurti baltų genčių archeologiniai kostiumai ir jų kolekcijos atitinka originalumo kriterijų.
Ji, turėdama istorines, mokslines, archeologines žinias, tam tikrą saviraiškos laisvę (nes išlikusių kostiumų nėra), pasirinkdama atitinkamus kostiumų elementus, medžiagas, kirpimą ir puošimą, atkūrė archeologinius kostiumus, įnešdama savo kūrybinį indėlį, priimdama subjektyvius kūrybinius sprendinius.
„Todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės sukurti kostiumai, kaip vientisa autoriaus kūrybinės (intelektinės) išraiškos forma, atitinka originalumo reikalavimą ir laikomi autorių teisių objektais, kuriems taikoma autorių teisių apsauga“, – rašoma pranešime.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad būtent ieškovė sukūrė archeologinio baltų genčių kostiumo vaizdą, visus jį sudarančius elementus, juos pavaizdavo brėžiniuose (eskizuose) ir sukomplektavo bei vėliau juos atkūrė materialiu pavidalu, padedant kitiems atsakovo specialistams, todėl ją pripažino archeologinių baltų genčių kostiumų autore.
Ieškovei iš atsakovo už pažeistas asmenines neturtines teises priteista 2,6 tūkst. eurų dydžio neturtinė žala ir 4,9 tūkst. turtinė žala.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
392-oji karo Ukrainoje diena...
-
Apdovanoti parodos „Ką pas...
-
Krašto apsaugos ministerija p...
-
Lietuvos pieno gamintojų miti...
-
Skandalas Vilniaus rajono savi...
-
FIBA Čempionų lyga: Vilniaus...
-
391-oji karo Ukrainoje diena...
-
Spaudos konferencija „Šviet...
-
Tarptautinė diskusija „Tarp...
-
Seimo pirmininkė susitiko su ...
-
J. Meko metai – dabar ir visadosDar vieni kalendoriniai metai pasistūmėjo tolyn, tačiau tik su žiemos pabaiga daugelis mintyse palieka praėjusius metus. Užmiršti 2022-ųjų nederėtų, juk jie buvo oficialiai paskelbti Jono Meko metais. ...
-
Praeities slėpiniai sugulė į knygąAnkstyvojo istorijos laikotarpio Klaipėdos gyvenimas buvo išties didingas. Jo tyrinėtojas žinomas archeologas Gintautas Zabiela su kolegų komanda išleido knygą „Atrasti praeitį. Išsaugoti ateičiai“. Tai – leidinys ...
-
Mirė skulptorė V. Skirgailaitė1Eidama 87-uosius metus trečiadienį mirė skulptorė Violeta Skirgailaitė, ketvirtadienį pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga. ...
-
Naujas Muziejų įstatymas: nebelieka respublikinių muziejų, atsiras darbuotojai emeritaiSeimui ketvirtadienį priėmus naują Muziejų įstatymo redakciją patobulinta jų finansavimo tvarka, vadovų skyrimas, valdymas, įteisintas muziejaus emerito vardas nusipelniusiems darbuotojams. ...
-
Plojimų niekada ne per daugPasibaigus spektakliui, koncertui ar renginiui atlikėjams yra įprasta sulaukti žiūrovų aplodismentų. Tačiau vis dažniau pastebimi plojimai atsistojus reiškia ne tik susižavėjimą ar pagarbą atlikėjams, bet ir tam tikrą inerciją? ...
-
Gyvenimo slėpiniai ir vertikalės – naujausioje R. Čeponio parodoje „AP galerijoje“1Jeigu reikėtų išskirti reikšmingiausius Lietuvos meno istorijai abstrakcionistus, dailininkas Ramūnas Čeponis neabejotinai būtų vienas iš jų. Santūrus, tylus ir uždaras menininkas savo sunkiasvoriuose paveiksluose užkoduoja tai, ...
-
Kanklės ir kankliavimas: artima, svarbu, priimtinaGreitai bus dešimtmetis, kai vieną Senamiesčio gatvelę užtvindo kanklių garsai. Tiksliau, Liudviko Zamenhofo gatvę, kuriame yra Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius. Čia jau septynerius metus vyko tarptautinis kanklių muzikos festiva...
-
U. Kaunaitė: man rūpi šiandieninė realybė ir socialinės problemos, tik iš ateities perspektyvos„Kurdama pasaulį po šešiasdešimties metų, bandžiau sukurti būsimą realybę. Didelė dalis to pasaulio yra šiandienos tęsinys. Ir žvilgsnio į šiandieną iš ateities perspektyvos knygoje ne tiek mažai &nda...
-
Filmas apie Mikę Pūkuotuką išimtas iš Honkongo kino teatrų repertuaroHonkonge antradienį staiga buvo nutrauktas viešas siaubo filmo apie Mikę Pūkuotuką rodymas, o tai paskatino diskusijas dėl didėjančios cenzūros mieste. ...
-
Klaipėdoje – garsenybių choreografinės kompozicijosŽvejų rūmų fojė aidėjo aplodismentai ir šurmulys, primenantis tą, kuris pasigirsta Holivudo žvaigždėms pasirodžius viešumoje. Taip klaipėdiečiai pasitiko į mūsų miestą atvykusį kultinį švedų choreografą Alexanderį Ekm...
