Atgautų brangenybių kaina – sandoris su klanu?

Primityvi vagystės schema

31 objektas iš gausaus vagių grobio buvo konfiskuotas praėjusį penktadienį Berlyne. Kol vyksta tyrimas, išsamesnės informacijos apie tai, kur šiuo metu yra papuošalai ir kokia jų būklė, nepateikiama, tačiau naujiena apie galimą istorinės vagystės atomazgą Vokietijoje sukėlė daugiaprasmę reakciją.

Ankstyvą 2019 m. lapkričio 25 d. rytą Dresdene įvykdyta vagystė vadinama viena įspūdingiausių meno kūrinių vagysčių pasaulyje. Viena nusikaltėlių grupė 5 val. padegė transformatorių ir tokiu būdu išjungė muziejaus signalizaciją. Kita nusikaltėlių grupė įsilaužė į tvirtove turėjusį būti muziejų, kuriame saugomi neįkainojami ne vien Vokietijai, bet ir visos Europos istorijai svarbūs objektai.

Saugumo kamerų nufilmuotame įraše matyti du vyrai, kurių vienas kirviu daužo muziejaus stendą, kuriame laikyti trys papuošalų su deimantais rinkiniai. Viskas truko vos kelias minutes. Atlikę savo darbą, įtariamieji nusikaltimo vietoje papurškė gesinimo putų – taip norėta sunaikinti pėdsakus – ir pabėgo automobiliu „Audi A6“. Vėliau automobilis rastas kitame Dresdeno gale.

Nors buvo ginkluoti, muziejaus apsaugininkai, užuot žaibiškai sureagavę, tiesiog paspaudė pavojaus mygtuką.

Tuoj po vagystės muziejaus vadovai sakė, kad apsaugos sistema buvusi patikrinta prieš ketverius metus ir įvertinta puikiai. Jie stebėjosi, kad stiklas, už kurių buvo brangenybės, sudaužytas akimirksniu, nors tiekėjai garantavo, kad atlaikys ketvirčio valandos ataką kirviu.

Vagystė sukrėtė ne tik muziejininkus. Bylos ėmėsi kelios dešimtys pareigūnų, o už informaciją, kuri padėtų atskleisti pavogtų brangenybių buvimo vietą, buvo žadamas 0,5 mln. eurų atlygis.

Atgauta tik dalis grobio

Grobis vertingas ne tik dėl brangiųjų akmenų – 4 300 deimantų ir briliantų, iš viso kainuojančių apie 113 mln. eurų, bet ir dėl savo istorinės reikšmės. Pavogtos brangenybės priklausė XVIII a. Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Augusto II kolekcijai.

Atgauta: tarp susigrąžintų brangenybių – Lenkijos baltojo erelio ordino žvaigždė. / J. Karpinskio / Green Vault (Gruenes Gewoelbe) / AFP nuotr.

Vienu vertingiausių eksponatų laikomas epoletas su istoriniu 49 karatų Dresdeno baltuoju deimantu. Jį, nušlifuotą XVII a. pradžioje, Augustas II įsigijo dar 1728 m. Buvo pavogtas ir kardas su devyniais dideliais ir 770 mažesnių deimantų inkrustuota rankena; lankas, puoštas 662 briliantais, skrybėlės papuošalai. Vagys išnešė ir Augusto II įsteigto pirmojo Lenkijos ir Lietuvos valstybinio apdovanojimo Baltojo erelio ordino kleinodą, deimantais inkrustuotas batų sagtis, sagas, Saksonijos karalienės Amalijos Augustės briliantų vėrinį ir kt.

Kaip skelbia Vokietijos žiniasklaida, tarp atgautų vertybių – garsusis kepurės papuošalas ir Lenkijos Baltojo erelio ordino krūtinės žvaigždė. Tačiau kol kas nesusigrąžintas nei garsusis epoletas, nei karalienės didžioji krūtinės juosta.

Ir džiaugsmas, ir nerimas

Dresdeno valstybinių meno rinkinių komplekso vadovai neslėpė jaučiamo palengvėjimo. Jo generalinė direktorė Marion Ackermann sakė niekada nenustojusi vilties, kad pagrobtos vertybės atsiras, nors 2019-aisiais, be muziejininkų, optimistų nebuvo tiek daug.

Žinomas meno rinkos detektyvas Willis Korte’as šį įsilaužimą visada laikė juvelyrinių dirbinių, o ne meno vertybių apiplėšimu. „Maniau, kad jie išardys brangakmenius ir parduos atskirai, o ne meno kūrinį kaip visumą“, – komentuodamas naujieną jis pakartojo dar prieš trejus metus išsakytus žodžius.

Anuomet jis manė, kad tuoj po vagystės brangenybės galėjo atsidurti kriminaliniame pogrindyje kur nors Pietų Amerikoje, Azijoje ar Rytų Europoje.

Vertindamas naują istorijos vingį W. Korte’as konstatavo: pavogti vis dar lengviau nei realizuoti. Tuoj po vagystės jis pasakojo manantis, kad nusikaltėliai dar prieš nusikaltimą pasirūpino grobio pardavimu, todėl jo nepavyks susigrąžinti arba bus rastas tik po daugelio metų.

Nusikaltėliai tikriausiai netrukus grįš į šišos barą, šantažuos, vogs, plėš, prekiaus. Vienintelis privalumas yra tas, kad grįžo dalis Dresdeno blizgučių.

„Šiuo atveju klydau, – džiaugiasi W. Korte’as. – Esu nustebęs, kad tie daiktai vis dar rasti Berlyne. Būčiau pagalvojęs, kad jie jau seniai paliko Vokietiją.“

W. Korte’o manymu, susigrąžintos brangenybės turėtų būti geros būklės. „Tai daugiausia taurieji metalai ir akmenys, todėl juos laikant nereikia labai paisyti temperatūros režimo“, –  sakė jis.

Policijos atstovas spaudai Thomas Geithneris tyrimo sėkmę vertino gana santūriai. „Šiek tiek palyginsiu su futbolu: ten taip pat gali džiaugtis tik tada, kai vaizdo asistentas patvirtina, kad viskas buvo tikra ir pagal taisykles. Panašiai yra ir dabar“, – sakė atstovas, kviesdamas palaukti ekspertizės, patvirtinančios eksponatų autentiškumą, išvadų.

Sandoris su klanu

Atgauti istorinius daiktus pavyko prokuratūrai sudarius susitarimą su įtariamų vagių advokatais. Policijai ir Dresdeno prokuratūrai atlikus tyrimą, 2021 m. rugsėjį kaltinimai pareikšti garsiajam Remmo klanui iš Berlyno priklausantiems šešiems jaunuoliams.

Apie 1 tūkst. arabų kilmės narių vienijantis klanas daugiausia verčiasi plėšimais, reketu, narkotikų prekyba, pinigų plovimu. Maždaug trylikos didelių šeimų nariai išsibarstę po visą Vokietiją. Vien 2017 m. prokurorai siejo klano narius su daugiau kaip 1 tūkst. nusikaltimų, daugiausia įsilaužimų ir vagysčių, kurių metu padaryta žala viršijo 28 mln. eurų. Pernai klanui suduotas skaudus smūgis, kai vienu metu apie 500 pareigūnų Berlyne ir Brandenburge atliko kratas 20 pastatų ir suėmė daugybę įtariamųjų įvairiais nusikaltimais.

Tyrėjai greitai rado sąsajų tarp Dresdeno vagystės ir šio klano. Įsilaužimo metu naudotas vienas specialios paskirties instrumentas, kurį kiek anksčiau klano atstovai buvo pavogę Bavarijoje. Be to, būtent Remmo nusikaltėliai 2017 m. iš muziejaus Berlyne pavogė 100 kg auksinę monetą „Big Maple Leaf“, kuri vėliau buvo išlydyta.

Sandorio dėl Dresdeno brangenybių detalių pareigūnai neatskleidžia, apsiribojama tik oficialiu pranešimu apie surengtas gynybos ir prokuratūros derybas dėl galimo kaltės pripažinimo ir likusio grobio grąžinimo. Anot Saksonijos žemės ministro pirmininko Michaelio Kretschmerio, brangenybės buvo susigrąžintos ir dėl didelio visuomenės spaudimo.

Metų pradžioje prieš teismą stoję jaunuoliai kaltinami grupine vagyste sunkinančiomis aplinkybėmis, padegimu ir padegimu ypač sunkinančiomis aplinkybėmis. Vienas iš kaltinamųjų teisme jau prisipažino, kad dalyvavo rengiant nusikaltimą, bet teigia jame nedalyvavęs.

Naujas Dresdeno apygardos teismo posėdis vyks 2023 m. sausio 10 d. Jame tikimasi išgirsti kaltinamųjų pareiškimų.

Teisingumas pralaimėjo?

Džiugūs pranešimai apie atgautą grobio dalį nustelbia diskusijas, kylančias dėl vagystės aplinkybių. Saksonijos opozicija reikalauja išsiaiškinti visas klaidas, kurios palengvino įsilaužimą, ir nubausti dėl jų atsakingus asmenis.

Priekaištų Dresdeno muziejui jau anksčiau turėjo ir amerikietis policijos patarėjas Larry Lawtonas, kadaise buvęs garsiausias brangakmenių vagis visoje Šiaurės Amerikoje.

„Jie akivaizdžiai žinojo, kad tai nėra neperšaunamas stiklas. Tokios vitrinos, žinoma, nėra pagamintos iš įprasto stiklo, reikia atitinkamo įrankio, šiuo atveju kirvio, ir jėgos. Spėčiau, kad vagys arba patys gerai ištyrinėjo muziejų, arba turėjo gal net ne vieną pagalbininką. Gal būta ir abiejų atvejų“, – yra sakęs ekspertas.

„Grotos, kurias galima perpjauti, langai, kuriuos įmanoma atidaryti, vaizdo įrašymo aparatūra be specialaus apšvietimo ir apsaugos darbuotojai, kurie, net būdami ginkluoti, ne iš karto sureaguoja, – kritikos negailėjo ir W. Korte’as. Jo teigimu, net eilinė juvelyrikos parduotuvė saugoma geriau. Didžiuosiuose miestuose dirbiniai net iš vitrinų nakčiai išimami, nuleidžiamos geležinės žaliuzės.

Nežinia: kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad epoletas su Dresdeno baltuoju deimantu kaip ir likusios neatgautos brangenybės gali būti išardytos ir parduotos. / J. Karpinskio / Green Vault (Gruenes Gewoelbe) / AFP nuotr.

Socialiniuose tinkluose įsiplieskė diskusijos dėl tokio sandorio teisėtumo, taip pat dėl policijos ir prokuratūros veiklos. Nuogąstaujama, kad Remmo klanas vedžiojo konstitucinę valstybę už nosies. Saugumo ekspertų bendruomenės nuomonė išsiskiria. Vieni viliasi, kad tyrėjams pavyko sulaužyti Remmo klano garbės kodeksą ir supriešinti atskirus jos narius, kiti mano, kad valstybė leidosi į sandorį su klanu.

„Daryti nusikaltimą apsimoka, – mano „Die Welt“ žurnalistas Peteris Huthas. – Teisinė valstybė pralaimėjo.“

Prokurorų ir nusikaltėlių advokatų susitarimai nėra nieko neįprasto – „pagrindiniai liudytojai“, kurie savo parodymais padeda išaiškinti sunkius nusikaltimus, gali tikėtis, kad jiems skirta bausmė bus gerokai sumažinta. „Tačiau šiuo atveju niekas nebus išspręsta. Dar daugiau: nusikaltėliai tikriausiai netrukus grįš į šišos barą arba važinės po Noikelną nuomojamais prabangiais automobiliais be vairuotojo pažymėjimo, šantažuos, vogs, plėš, prekiaus. Vienintelis privalumas yra tas, kad grįžo dalis Dresdeno blizgučių", – negaili kritikos žurnalistas.

Jo teigimu, šis sandoris puikiai atitinka Remmo interesus: dalis grobio, kurio neįmanoma parduoti, atpirks nusikaltimą beveik be pasekmių. P. Huthas mano, kad kol kas nesugrąžinta dalis pavogtų brangenybių buvo arba bus išardyta ir parduota.