Ar girdėjote gandrą giedant?

Šv.Kazimiero pasiuntinys

Retas gandras mieste, tad labai nustebino neseniai perskaityta legenda, kuria būtinai šiame rašinyje norisi su skaitytojais pasidalyti. Joje raudonsnapis ilgasparnis pateikiamas kaip šventųjų siųstas pranašas. Kovo 4-ąją Lietuvoje yra minima Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo diena. 1604 m. popiežius Klemensas VIII Lietuvos kunigaikščių Gediminaičių dinastijos karalaitį Kazimierą paskelbė šventuoju ir atsiuntė tai patvirtinančią bulę bei šv.Kazimiero garbei pašvęstą vėliavą. Kanonizacijos (paskelbimo šventuoju) iškilmės buvo numatytos Vilniuje 1604 m. gegužės 10 d. Jų metu Šv.Stepono bažnyčioje saugoma bulė ir vėliava per iškilmingą procesiją turėjo būti pernešta į Katedrą.

Kanonizacijos dieną šv.Kazimiero garbei pašvęstą vėliavą nešė didysis Lietuvos kancleris Leonas Sapiega, o jam talkino du diakonai. Kai procesija išėjo iš Šv.Stepono bažnyčios ir pamažu judėjo Rūdininkų gatve, virš miesto giedroje dangaus mėlynėje pasirodė vos pastebimas mažytis taškelis. Jis vis artėjo, didėjo ir greitai visi procesijos dalyviai pamatė atskrendantį gandrą. Po keliolikos minučių gandras atsidūrė ties procesijos dalyvių galvomis ir, nepaisydamas varpų gaudesio, žmonių šurmulio ir patrankų salvių, priskrido prie šv.Kazimiero vėliavos ir ant jos atsitūpė. Čia jis patupėjo kelias minutes ir pakilęs nuskrido pirma procesijos tartum rodydamas kelią.

Šį neįprastą gandro elgesį tuomet taip aiškino: tai šv.Kazimiero pasiuntinys. Kadangi gandrui Dievas pavedė surinkti ir sunaikinti visokius šliužus ir kitus bjaurius padarus, jo pasirodymas tą iškilmingą valandą reiškė, kad su šv.Kazimiero globa pavyks išsivaduoti iš įvairių negandų, atsikratyti erezijų ir Lietuva vėl atsigaus.

Pagerbtas namie ir šventėje

Buvęs dažnas sodybose, tapęs nacionaliniu simboliu, šis sparnuotis vis nepasotina kai kurių mūsų kraštiečių: lyg ir ne tiek mažai jo pulke gyvųjų, o vis dažniau peizaže pamatai medines ir net plastikines mylimo paukščio kopijas.

Gandro odisėja tęsiasi: atvaizdų kiekiu nusakoma kaimo turizmo sodybos kokybė, orus raudonsnapis išstumia iš Ramygalos herbo lyg ir daugiau vietovę garsinančią ožką, taip įsibraudamas į dar neišvarlinėtus heraldikos dirvonus. Gali jį sutikti ir Užgavėnių persirengėlių kompanijoje, o žaidimuose yra pamėgdžiojamas net vaikų. Vis dėlto kai kas iš garbingosios praeities primiršta. Ir, atrodo, jau pats laikas atgaivinti. Kaimo bendruomenė jam, pavasarį grįžusiam iš tolimų kraštų, rengė šventę, kurią ir dabar, kuriantis įvairioms bendruomenėms, pravartu prisiminti. Ar ne puiki proga susieiti?

Kas? Pirmoji Gandrinių šventė.

Kur? Lietuvos liaudies buities muziejaus Aukštaitijos užsienio kaime, Mičiūnų sodyboje.

Kada? Kovo 25 d. 14 val.