Nauja knyga veda per Mažąją Lietuvą – nuo Romintos iki Nemuno

Ketvirtadienį klaipėdiečiams bus pristatyta nauja kraštotyrininko Norberto Stankevičiaus knyga apie Mažąją Lietuvą „Nuo Romintos iki Nemuno“. 

Tai jau trečioji  kraštotyrininko, Klaipėdos Eduardo Balsio  menų  gimnazijos  istorijos  mokytojo  N.Stankevičiaus išleista knyga, kurios turinys ir pavadinimas įpareigoja dar sykį pažvelgti į Mažąją Lietuvą. Knygoje publikuojama ir skaitytojo dėmesio sulaukti tikisi 1990–2010 m. kelionių po Karaliaučiaus kraštą medžiaga. Daug metų  rinkti vaizdai pasakoja apie miestelių ir bažnytkaimių kultūros paminklus, mūrinę ir medinę architektūrą, žmones, istoriją, gamtą.

Knygoje atskleidžiama  lietuviška bei vokiška krašto praeitis, pagrindžiami ir gaivinami dvasiniai ir emociniai mūsų ryšiai su Mažąja Lietuva ir Prūsija. Dėmesys sutelktas į kelis šimtmečius kurtą kultūros paveldą, atmintinas vietas, pasakojama apie lietuvių bei vokiečių kultūros ir visuomenės veikėjų gyvenimo pėdsakus.

Ypač norėta parodyti trapiausią paveldo dalį – medinius pastatus ir greitai nykstančias architektūrines detales. Nevengta kontrastinių, nostalgiškų  palyginimų apie tai, kas buvo anksčiau ir yra šiandien. Fotografiniai vaizdai viską priartina, sukonkretina, jaudina, tapdami egzistencine laiko ir žmogaus gyvenimo prasmės metafora.

Knyga „Nuo Romintos iki Nemuno” pasakoja apie rytinę Karaliaučiaus srities dalį – buvusias Galdapės (Goldap), Pilkalnio (Dobrovolsk), Stalupėnų (Nesterov), Ragainės (Neman) apskritis.  Jų istorinė  apžvalga iliustruojama  dabartinėmis  ir  palyginamosiomis  senomis  fotonuotraukomis. Autoriaus surinkta medžiaga apie pačius miestus – Gumbinę, Įsrutį, Stalupėnus, Girdavą, Frydlandą ir Darkiemį – jau anksčiau išleista atskira knyga.  

Naująja knyga vėlgi primenama, kad Mažoji Lietuva – amžiais fiziškai atskirta, bet dvasiškai tokia artima žemė... Čia susiformavo mūsų literatūrinė kalba, gimė pirmosios knygos, šiam kraštui esame daug kuo skolingi.  Jokia kita teritorija, esanti už Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai kaip etninis lietuvininkų ir prūsų  kraštas, kurį dabar vadiname Kaliningrado sritimi.  Didžiosios valstybės, 1945 m. perdavusios kraštą SSSR, faktiškai atidavė sunaikinimui ilgai kurtą kultūros paveldą. Visa jo senovinė struktūra liko kitame laike – už karo ir gyventojų deportacijos slenksčio. Ji nebegyvavo su kitais žmonėmis nauju laiku. Karo ir sovietiniai metai, kitoks gyvenimo būdas negrįžtamai pražudė ir daugybę  pastatų.

Mašinai riedant  Prūsijos keliais, apima kažkoks nepaaiškinamas liūdesio jausmas, tarsi būtume grįžę į apleistus, ištuštėjusius tėvų namus. Irstantys vienkiemiai, pamiršę šeimininkų rankų šilumą, dar kartą įtikina, koks tvirtas yra skurdą užtikrinantis apsileidimas. Nuotraukos ne blogiau už žodžius liudija apie architektūros paveldo būklę. Knyga „Nuo Romintos iki Nemuno“ siekia  išsaugoti Mažosios Lietuvos vaizdus, parodo pagarbą tiems objektams, stulbinantiems paveldo likučiams, kuriuos galime prarasti.

Knygos sutiktuvės – gruodžio 2 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25). Dalyvaus autorius N.Stankevičius, edukacinio-kultūrinio centro  „Metidė“  vadovė  Jūratė Augienė, gidė, lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Klimantavičienė. Renginį ves menotyrininkas Petras Šmitas.