Muzikiniame teatre - stebuklai iš ausinės kepurės

Šmaikšti ir nuotaikinga „Ausinė kepurė“ netrukus pakvies į Kauno valstybinį muzikinį teatrą (KVMT) vaikus ir suaugusiuosius.

Spektaklis apie gerumą

„Viskas jau praktiškai parengta, sustyguota, šlifuojame tik kai kurias smulkmenas, – patikina būsimosios premjeros režisierė iš Baltarusijos Anastasija Grinenko ir pasidžiaugia, kad su KVMT kolektyvu ypač gera dirbti. – Aukščiausio lygio vokalai, puiki vokalinė mokykla, požiūris į darbą, todėl viskas ėjosi be jokių duobių. Ir dar labai svarbu, kad spektaklyje vaikams solistai savęs netaupo, per repeticijas visu balsu ir kiek reikia pakartoja, vaidina taip pat be jokio perdėto teatrališkumo, taigi, manau, kad spektaklis turėtų patraukti žiūrovą, juo labiau kad jis – apie gerumą.“

Eduardo Chagagortiano 2 veiksmų komiškos operos „Ausinė kepurė“ libretas parašytas pagal O.Tumaniano pasaką „Katinas ir šuo“, kurioje pagrindinis herojus – nuoširdus, patiklus, netgi naivus Šuo, o jam priešinami tipiški šiuolaikiniai vartotojai – kaprizingi savanaudžiai, egoistai.

Anot vaidinimo kūrėjų, režisierės A.Grinenko ir choreografo Dmitrijaus Jakubovičiaus, dabar, kai pastarosios savybės pamažu tampa vis plačiau iškeliamomis vertybėmis, operoje pasakojama istorija padės suprasti tikro nuoširdumo, gerumo ir sąžiningumo svarbą ir prasmę.

Atpažįstami personažai

Spektaklyje pilna įvairiausio „plauko“ personažų. Tai po žvėrių kaukėmis pasislėpę gyvenimiškų situacijų veikėjai: Kisutė – turtingo tėvelio išpaikinta duktė, Ruda Katė – glamūrinė mergelė, ieškanti tinkamo jaunikio, Katinas, tupintis po žmonos padu ir savo pyktį liejantis ant pavaldžių kačiukų.

Čia ir pasipūtėlis „reikšmingas“ asmuo – Avinas, kurio palankumo tikisi visi, nors šis toli gražu nešviečia išskirtiniu protu, šalia jo puikiai dera storžievė Kiaulė ir savimyla Ožys.

Operos „Ausinė kepurė“ režisierę ir choreografą sutikome teatro siuvykloje, kurioje darbas virte verda, nes spektaklyje – daugybė įvairiaspalvių žvėrelių kostiumų.

„Kai kurie pasiūti net atrodo gražiau nei piešiniuose, – pastebėjo A.Grinenko, – pavyzdžiui, Kiaulės.“ Ir išties daugybe rožyčių išpuošta Kiaulės suknelė ypač traukia akį ir tiesiog neįtikima, kad taip pasipuošusi bus ponia Kiaulė.

„Gaidžio kostiumas absoliučiai toks pats kaip dailininkės Julijos Babajevos eskize, – susidomėjusi režisierė su choreografu apžiūrinėjo kiekvieną drabužį ir liko patenkinti.“

„Ypač kokybiški batai“, – pakomentavo A.Grinenko, o į teatro siuvyklą atėjęs būsimasis ponas Katinas ėmė matuotis savo drabužius. „Atrodo, viskas gerai“, – nusišypsojo.

Reginys visai šeimai

„Su choreografu siekiame, kad vaidinimas būtų vizualiai patrauklus ir suprantamas vaikams“, – teigia A.Grinenko, nors spektaklyje daugybė situacijų, kurios bus atpažįstamos, komiškos ir suaugusiesiems.

Snobizmas, pataikūniškumas, draugystė dėl naudos – šios savybės bus groteskiškai padidintos, blizgūs apdarėliai tik pabrėš menkystę ir narcizišką susireikšminimą ir drauge šalia esantį dorą, geros širdies Šunį.

„Jau atrodys, kad jam visai blogai, net kils klausimas, ar tarp tokių apsimetėlių, pataikūnų apskritai gali išlikti paprastas, geraširdis Šuo“, – nusišypso spektaklio režisierė, – bet čia juk pasaka..."

Taigi vaikų ir suaugusiųjų jau balandžio 20 d. laukia melodinga, lengvai įsimenanti armėnų kompozitoriaus E.Chagagortiano muzika, dinamiškas veiksmas, išradingos choreografinės scenos sukurtas spalvingas, nuotaikingas visai šeimai smagus reginys.