L. Hunt - 1,45 ūgio veiksmo serialo žvaigždė

Šį pirmadienio vakarą 22.35 val. LNK pradeda rodyti antrąjį kvapą gniaužiančio ir įtaigaus  veiksmo serialo „Specialioji Los Andželo policija" sezoną.

Lindai Hunt „Specialiojoje Los Andželo policijoje" teko paslaptingos operacijų vadovės Heti Lange vaidmuo. Kietoji moteris - poliglotė, buvusi Holivudo kostiumų dailininkė, olimpinė šaudymo čempionė, alpinistė ir pilotė. Ir labai pavojinga – viename serialo epizode ji iššaudo krūvą banditų nepasikeldama nuo savo rašomojo stalo ir ginklą slėpdama rankovėje.

Anot serialo kūrėjų,  puiki Lindos vaidyba kaustyte prikaustė serialo scenaristų akis prie Heti personažo. „Mes labai išnaudojam jos veidą, jo išraiškas. Kartais tiesiog gali skaityti jos mintis. Ją nuostabu stebėti."

Niūrioje serialo „Specialioji Los Andželo policija" ginklų apsuptyje Heti Lange ir agentas G. Callenas grumiasi pasitelkę tik savo protą. Čia pilna Šaltojo karo paslapčių, apgaulių ir šnipinėjimo, tiek įvairiausių stropiai slepiamų dalykų, kad, kaip sako Heti, ji jaučiasi tarsi Paryžiaus katakombose.

Nors Linda Hunt pamilo ir Heti, labiausiai ji brangina vaidmenį, pelniusį jai „Oskarą„. 1982 metų juostoje „Pavojingai nugyventi metai“ ji gavo už Bilio Kvano vaidmenį. Taip, taip, vyro! Į filmą ji buvo pakviesta, kai režisierių apėmė neviltis, kad nepavyks surasti aktoriaus, galinčio suvaidinti Bilį Kvaną ir drauge su Melu Gibsonu susirungti dėl moters meilės, sukurti jam deramą atsvarą tiek fizine, tiek emocine prasme.

„Pasikalbėjau su žmogumi, atsakingu už atranką, ir jis man pasakė, kad aš turėsiu suvaidinti vyrą,„ – pasakoja Hunt. Aš pasakiau „Po šimts“ ir nusijuokiau," – sako ji.

Tačiau prisiminus filmavimų pradžią, to žudikiško pasitikėjimo savimi nelieka nė kvapo. „Pamenu, stoviu kažkurią dieną Manilos viešbutyje, žiūriu į nuostabų baseiną, nuostabią to viešbučio aplinką, ką tik baigėsi dar viena siaubinga diena, ir galvoju: Dieve mano, kai šis filmas išeis į ekranus, būtinai kur nors išvažiuosiu, toli, kaip įmanoma toliau. Tada maniau, kad vaidinu siaubingai."
Tačiau kuo toliau, tuo labiau jai sekėsi. „Keista, bet kuo reiklesnės darėsi scenos, kuo sudėtingesnis buvo Kvano personažas, tuo geriau man sekėsi jį perteikti... Filmas nuostabus, tikrai."

Pasitikėjimas savimi jai padėjo tapti aktore, įgyvendinti vaikystės svajonę, kurią puoselėjo augdama Konektikute. „Mano noras tapti aktore tada atrodė neįgyvendinamas. Nebuvau nei graži, nei simpatiška tradiciniu suvokimu. Dvidešimt dviejų nebuvau naivi. Tačiau visada buvau tikra, kad sugebėčiau, kad man užtektų jėgų. Aš tą jaučiau, kai lankydavausi teatre devynerių, dešimties, dvylikos ir keturiolikos metų."

Jos asmeninė „Oskaro„ statulėlė šeriasi auksu, sako kvatodama aktorė. „Jis lupasi. Jau kartą nešiau jį padengti iš naujo. Pradėjau galvoti, kad aš pati ėmiau pleišėti ir byrėti. Mano oda jau nebe tokia, kokia buvo kadaise. Galbūt turėčiau nunešti iš naujo padengti jį ir paprašyti, kad padengtų mane?“

Kai nedirba filmavimo aikštelėje, Hunt godžiai skaito, domisi psichologija, retkarčiais parašo kokį apsakymą ar esė, arba drauge su savo 24 metų partnere Karen, su kuria susituokė prieš dvejus metus, rūpinasi savo trimis šunimis.