Klaipėdos knyga – 2012: uostamiestyje gimę leidiniai veda pajūriu

Iki vasario pabaigos vykstantis 7-asis uostamiesčio leidyklose pernai išleistų knygų konkursas „Klaipėdos knyga – 2012“ sulaukė 9 leidėjų 12 knygų, besivaržančių dėl gražiausios ir populiariausios vardo. Tarp jų – ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos leidinys bei dvi leidyklos „Libra Memelensis“ knygos.

Apie pramonę ir verslą

Klaipėdos pramonininkų asociacijos sudarytą ir išleistą „Klaipėdos pramonės ir verslo istoriją“ parašė Julius Žulkus, Vasilijus Safronovas ir Rolanda Lukoševičienė. Knygos dizainerė – Jūratė Bizauskienė. Ją spausdino S.Jokužio leidykla-spaustuvė.

Tai pirmas istorinis leidinys, kuriame apžvelgiama uostamiesčio pramonės ir verslo raida nuo seniausių laikų iki šių dienų. Knygoje sudėti ne tik istoriniai faktai, bet ir įžvalgos, kas ir kodėl darė įtaką Klaipėdos verslo vystymuisi, kaip istorijos vingiuose kito miesto pramonės įmonių panorama ir kokias sėkmės formules naudoja šių dienų verslininkai, siekdami išlikti konkurencingi permainingoje bei neramioje XXI a. ekonominėje aplinkoje.

Anot Klaipėdos pramonininkų asociacijos viceprezidento Leono Makūno, idėja išleisti knygą, kurioje būtų išsamiai pristatyta Klaipėdos verslo istorija, jam kilo perskaičius 2010 m. pasirodžiusią Lietuvos verslo istoriją, kur Klaipėda minima tik epizodiškai.

„Ir suprantama – istoriškai šis kraštas nebuvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalis. Kita priežastis, paskatinusi kurti knygą – iki šiol nebuvo tokio išsamaus pasakojimo, kaip vystėsi Klaipėdos pramonė ir verslas, kaip šio krašto žmonės vertėsi ir uždirbo pinigus“, – teigė leidinio idėjos autorius.

Knygoje sudėti ne tik istoriniai faktai, bet ir žymių miesto istorikų įžvalgos, kas, kodėl ir kaip paveikė įvairius istorinius sūkurius išgyvenusį miestą, patyrusį ne vieną pakilimą ir nuosmukį. Ne mažiau vertinga trečioji knygos dalis, kurioje žurnalistė R.Lukoševičienė primena nepriklausomybės laikotarpį – Klaipėdos verslo visuomenės formavimosi ypatumus, privataus verslo kūrimosi sunkumus ir sėkmės formules. Intriguoja pačių verslininkų pasakojimai ir vertinimai po 20 metų, įmonių sėkmės istorijos.

Anot leidėjų, „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“ turėtų sudominti ne tik verslininkus, bet ir mokytojus, dėstytojus, studentus ir visus, kurie domisi turtinga Lietuvos uostamiesčio istorija. Knyga skirta istorinei Klaipėdos miesto 760 metų sukakčiai.

Atvirukų albumas

Leidyklos „Libra Memelensis“ savininko Kęstučio Demerecko parengtame ir lietuvių, vokiečių, anglų bei rusų kalbomis išleistame albume „Kuršių nerija senuose atvirukuose“ (spausdino Vilniaus „Spauda“) įgyvendintas didžiulis visų noras pažvelgti į Kuršių nerijos praeitį, užfiksuotą seniausiuose vaizduose – atvirukuose.

Tai pirmas tokios didelės apimties leidinys, kuriame galima apžvelgti visą neriją – nuo Kopgalio iki Kranto. Atvirukai albumui surinkti iš penkių didžiausių Klaipėdos ir Šilutės kolekcininkų kolekcijų. Knygoje pateikti unikaliausi vaizdai, kurie stebina net Kuršių nerijos žinovus. Šie atvirukai atskleidžia daug naujų faktų apie Kuršių neriją, jos architektūrą, kurortinę veiklą. Juose įamžinta tradicinė Kuršių nerijos architektūra.

Nematyti ir ypač reti Juodkrantės kurorto vilų atvirukai iš šilutiškio Sauliaus Stankevičiaus ir klaipėdiečių Viktoro Raševskio, Gedimino Žulio bei  Edvino Elenskio rinkinių. Nidos unikalių atvirukų pluoštą svariai papildė Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo rinkinys. Kai kurie šio rinkinio atvirukai net koreguoja Juodkrantės ir Nidos viešbučių istoriją. Didžiąją albumo vaizdų dalį sudaro jo autoriaus K.Demerecko rikinio atvirukai, kurie, nors ir nėra labai reti, leidinyje sukuria senosios Kuršių nerijos vizualinį pagrindą.

Albume vaizduojami ir paprasti žmonės, žvejai, jų žmonos bei dukros, pasipuošusios tautiniais rūbais. Plačiai išskleistas žvejybos verslas, laivyba, navigacijos įrenginiai, unikalūs prieškario gyvenviečių vaizdai iš lėktuvo, išleisti Nidos fotografo P.Isenfelso. Memorialinę dalį kukliai iliustruoja Prūsijos karalienės Luizės 1807 m. kelionės per Kuršių neriją ir nakvynės Nidoje atvirukai.

Knyga „Kuršių nerija senuose atvirukuose“ pratęsė leidyklos „Libra Memelensis“ jau išleistų albumų ciklą. Anksčiau pasirodė „Šilutė senuose atvirukuose“ ir „Klaipėda senuose atvirukuose“.

Burvalčių vėtrungės

Leidykla „Libra Memelensis“ konkursui pateikė ir knygą „Kuršių nerijos burvalčių vėtrungės“, sudarytą Eleonoros Reginos Jonušienės.

Ši knyga – tai kartu su Kuršių nerijos istorijos muziejumi keletą metų vykdytas tyrimas, siekęs atskleisti vėtrungių kilmę, raidą ir palikimą. Monografiją kūrė ne vienas autorius. Knygoje pasakojama apie vėtrungių atsiradimą Kuršių marių žvejų laivų kurėnų stiebų viršūnėse. Čia pirmą kartą publikuojamos muziejuose išlikusių autentiškų vėtrungių fotografijos, unikalūs prieškario vėtrungių piešiniai, pristatoma nauja Neringos muziejaus vėtrungių ekspozicija. Taip pat publikuojami Eduardo Jonušo vėtrungių piešiniai, ruošti knygai, kurios sovietmečiu, deja, nepavyko išleisti. Šiuo metu ypač populiarėjant vėtrungių menui, ši knyga suteikia galimybę pažvelgti į autentiškas vėtrunges, jų subtilų piešinį ir leidžia atskirti šiandieninius lengva ranka sukurtus, galima sakyti, net kičinius vėtrungių pavyzdžius. Be to, ši knyga yra kol kas vienintelis autentiškų vėtrungių pavyzdžių šaltinis.

Kur balsuoti

Susipažinti su visomis knygomis pretendentėmis ir balsuoti už skaitomiausią iki vasario 26 d. galima 6-iuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose:

Meno skyriuje (J.Janonio g. 9),

Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8),

Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9),

Kalnupės filiale (Kalnupės g.13),

Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A),

„Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49).

Taip pat konkurse dalyvaujančios knygos pristatomos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.biblioteka.lt, kur galima ir balsuoti.