Birštono džiazo festivalio fenomenas

Užgrūdintas, neišpuikęs ir užgultas melomanų. Toks subrendo 30-metis Birštono džiazo festivalis. Šį renginį įsuko ir tebepuoselėja kurorto kultūros centro vadovas Zigmas Vileikis.

- Ar buvo festivaliui sunkesnių laikų išgyventi nei dabar?

- Be abejo. Prisiminkime 1990-uosius, kai Kovo 11-ąją atkūrėme Lietuvos nepriklausomybę, o kovo 26 d. jau vyko džiazo festivalis. Buvo blokada, nebuvo kuro, pinigai pasikeitė. Prisiminkime ir sovietinę santvarką. 1990 m. bepigu pradėti organizuoti festivalį. O 1980-aisiais, kada valdė Leonidas Brežnevas ir kiti? Viską pergyvenome. Tačiau niekada šio festivalio neatsisakė remti Birštono miestas, visada rėmė Kultūros ministerija. Laikų buvo žymiai sunkesnių, bet, manau, tai tik užgrūdino. Gera idėja geroje vietoje palaikoma gali išgyventi.

- Kodėl šalies didmiesčiai, rengiantys džiazo festivalius, nenukonkuruoja nedidelio kurorto?

- Manau, ši idėja sutapo su mano jaunyste ir atvykimu į Birštoną. Visą šį laiką idėją puoselėju, šlifuoju. Reikia pripažinti, kad viską lemia žmonės. Nesudėtinga šiais laikais pakviesti komercinių žvaigždžių gavus rėmėjų pinigų. Tačiau paprašyti, paskatinti, kad grotų džiazą Anykščiuose, Kėdainiuose, Šiauliuose ir kitur - dar yra misija. Jei atsiranda kažkoks žmogus, turintis gerą idėją, moka įtikinti vietinę valdžią, kad tai perspektyvu kraštui ir tautai, randa palaikymą, aš linkęs tikėti, kad tai gali pavykti bet kur. Susidaro kompleksas veiksnių. Kauno, Vilniaus, Klaipėdos džiazo festivaliai yra išaugę iš Birštono, jie patys tai pripažįsta.

- Lankote "Kaunas Jazz" koncertus?

- Visi kolegos lankomės vienas kito festivalyje. Mes nekonkuruojame. Vilnius turi daugiau seka avangardinio džiazo kryptimi, Kaunas - džiazroko. Apie kolegų darbą nediskutuojame, bet geros patirties galima rasti visur. Mums negresia išpuikti ar nesusikalbėti. Vienas kitą palaikome.

- Kokių tradicijų Birštono festivalis trūks plyš neišsižada?

- Pirmiausia - pastovi data: paskutinysis kovo savaitgalis kas dveji metai. Šaukiniai, kurie skambėjo prieš 30 metų, vis kartojasi. Mes vieninteliai iš visų festivalių rengėjų kuriame scenografiją, įrengiame specialų apšvietimą. Scenoje nekabiname plakato, kuriame išvardyti rėmėjai. Dirbame su ta pačia komanda. Antai plakato autorius Rimvydas Kepežinskas sukūrė ir pirmąjį festivalio plakatą prieš 30 metų, tebekuria ir dabar, jau tapęs Vilniaus dailės akademijos profesoriumi.

Mes vieninteliai propaguojame kartų simbiozę. Mūsų festivalyje groja ir visiškai jauni, ir vyresni, ir jau pagyvenę muzikantai. Šiemet bus atlikėjų, kurie grojo pirmajame festivalyje - Jeroslavas Cechanovičius, Vladimiras Čekasinas. Mylime bigbendinę muziką. Šiemet - penki bigbendai, to niekada nebuvo nė viename festivalyje. Esame išsiugdę publiką. Yra žmonių, kurie visus 16 kartų sėdi toje pačioje eilėje, toje pačioje vietoje. Pakabiname apie 250 nuotraukų, kuriose užfiksuota, kaip atrodėme per ankstesnius festivalius. Dabar mūsų klausytojai labai įvairūs: nuo atsinešto kūdikio iki studento, iki ministrų, ambasadorių, patarėjų. "Grand Prix" apdovanojimą taip pat pradėjome teikti pirmieji. Ir ne už tai, ką pagrojo per festivalį, o už tai, ką nuveikė per dvejus metus tarp festivalių populiarindami džiazą.

- Ar kultūros namų salę iškeistumėte į kokią kitą - naują, šiuolaikinę, didesnę erdvę?

- Nemanau, kad to reikėtų. Prisimenu, kai "Kaunas Jazz" mėgino surengti koncertą Sporto halėje. Godumas kartais žudo. Yra daug priežasčių, kodėl vienoje vietoje džiazas skamba, kodėl yra jauku, kodėl gerai klausyti džiazo atsigulus ar susispaudus ant grindų. Tą patį klausyti, pavyzdžiui, Operos ir baleto teatre, gali būti visai nejauku. Turi būti aura, kažkokia dvasia. Daug dalykų susikomponuoja, kad jaustumeisi gerai. Reikia pagalvoti, kodėl kartais nudėvėti batai labiau patinka nei nauji.

- Ar, sudarydami programą, atsižvelgiate, kiek procentų atlikėjų turi būti iš Lietuvos?

- 75 proc. - visada. Esame lietuviškas festivalis. Kai mūsų lietuvaičiai, gavę gerus pradmenis Lietuvoje, išvažiavo studijuoti į užsienį ir įgijo ten daug draugų, pradėjome į programą įtraukti jungtinius, mišrius projektus. Džiazas daug geriau sujungia žmones tarpusavyje nei lėktuvai, keliai ar mašinos.

- Pagal kokius kriterijus kviečiami atlikėjai iš užsienio?

- Šiek tiek orientuojamės į skandinavišką stilių. Visada atvyksta latvių, estų, Skandinavijos atstovų. Dauguma jų žino, kokia mūsų festivalio dvasia. Visi bičiuliai, kurie buvę pas mus Lietuvoje bent vieną kartą, nori sugrįžti. Užsienio atlikėjai susižavi mūsų publika, atmosfera. Žinoma, yra kolektyvų, kurie šiemet viešės pirmą kartą - Latvijos džiazo orkestras "Mirage", atstovai iš Didžiosios Britanijos. Bet ar tai svarbu? Nejaugi vieną kartą festivalyje sugrojusio orkestro negalima klausyti antrą kartą?

- Ar dideli honorarai trukdo pasikviesti norimų atlikėjų?

- Šiemet buvo atvirkščias variantas. Turėjome daug pasiūlymų: iš Izraelio, Suomijos, Čekijos, Vokietijos, Italijos. Gavę asignavimų iš savo šalių įvairių fondų, jie mielai važiuotų ir mums nelabai brangiai kainuotų. Bet tada savęs turi paklausti, ar tau to reikia? Tada  nepakviesi Šiaulių bigbendo, nepriimsi Vilniaus kolegijos projekto. Mūsų nuostata - pirmiausia Lietuva. Tada užsieniečiams sakome "sorry", 25 proc. vakuumą jau užpildėme jungtiniais projektais. Niša yra ir be mūsų, yra Kaunas, Vilnius, Klaipėda.

- Koks šiemečio renginio biudžetas?

- 200 tūkst. litų - toks pat, kaip ir anksčiau. Tiesa, iš Kultūros ministerijos gavome ne 60 tūkst. litų, kaip tikėjomės, o 40 tūkst. Yra kaip yra.

- Kokį įsivaizduojate Birštono džiazo festivalį po 10 metų?

- Aš būsiu pensininkas. Norėčiau tikėti, kad atsiras jaunų žmonių, kuriems ši idėja nebus svetima. Festivalis turėtų išlikti, nepakeičiamų nėra. Kita vertus, lengviau dirbti turint jau sudėliotą karkasą, negu kurti naują. Bet tai nereiškia, kad jo negali atsirasti.

KAS? Džiazo festivalis "Birštonas 2010".

KUR? Birštono kultūros centras (Jaunimo g. 4, Birštonas).

KADA? Kovo 26, 27, 28 d.

PROGRAMA:

Kovo 26 d., penktadienis

19.00 val.

Kauno diksilendas DIXXBAND (vad. Raimundas Arnašius), solistė Kristina Svolkinaitė

Arkadijaus Gotesmano kvintetas

Artūras Anusauskas

Klaipėdos bigbendas (vad. Petras Tadaras), solistai Monika Liubinaitė ir Steponas Januška

Šiaulių bigbendas (vad. Jaroslavas Cechanovičius ir Remigijus Rančys)

Kovo 27 d., šeštadienis

12.00 val.

Jungtinis Vilniaus ir Edinburgo (Škotija) kolegijų studentų projektas (vad. Vladimiras Čekasinas)

Arvydas Jofė

,,Mockūno NuClear'' ir LMTA bigbendas

16.00 val.

Vitos Rusaitytės ir Skirmanto Sasnausko baladžių projektas „You' ve Changed“

BRUS SEXTET (Švedija)

20.00 val.

Kadri Voorand grupė (Estija) ir saksofonininkas Jussi Kannaste (Suomija)

Stefano Pasborgo projektas ODESSA 5 (Danija, Lietuva)

Dainiaus Pulausko grupė

Kovo 28 d., sekmadienis

13.00 val.

Kauno bigbendas (vad. Skirmantas Sasnauskas)

Remy Filipovitch (Remigijaus Pilypaičio) kvartetas (Vokietija)

Latvijos džiazo orkestras „Mirage“ (vad. Lauris Amantovas), solistė Jolanta Gulbė

18.00 val.

Nicko Svarco ir Aurelijaus Ščiukos kvartetas (Didžioji Britanija, Lietuva)

Kęstučio Vaiginio kvartetas (Lietuva, Turkija)

Herbie Kopfo kvintetas SWILIT (Šveicarija, Lietuva)