- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kreipėsi dėl Kristijono Donelaičio 300-mečio įtraukimo į UNESCO 2014 metais minimų sukakčių sąrašą.
Kreipimesi pabrėžiama, kad „taip būtų prasmingai prisidėta prie vieno originaliausių Šviečiamojo amžiaus Europos rašytojų kūrybos sklaidos ir atkreiptas tinkamas dėmesys į vardą, kuris sudomintų įvairių valstybių kultūros veikėjus pateikti sumanymų ir darbų jo kūrybos tematika bei problematika“.
Klausimas dėl K.Donelaičio gimimo sukakties įtraukimo į minimų datų kalendorių bus svarstomas šių metų lapkričio mėnesį UNESCO 37-ojoje generalinėje konferencijoje, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Minint K.Donelaičio 300-ąsias metines taip pat numatyta ieškoti ir tirti K Donelaičio archyvinį palikimą Vokietijoje, surengti konfesinio, kultūrinio ir kalbinio paveldo fiksavimo ir tyrimo ekspedicijas Klaipėdos krašte, atnaujinti esamas bei rengti naujas ekspozicijas Tolminkiemio bažnyčioje ir klebonijoje, surengti K.Donelaičio poemos „Metai“ skaitymus užsienio kalbomis tarptautinėse knygų mugėse.
Tarp planų - ir atkuriamosios meninės dokumentikos filmas apie Mažąją Lietuvą ir Kristijoną Donelaitį, laidų ciklas apie jį, tradicinės ir virtualios parodos, įvairūs konkursai, spektakliai, simpoziumai, elektroninis „Metų“ vertimų katalogas.
Grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomas evangelikų liuteronų pastorius K.Donelaitis gimė 1714 metais Tolminkiemyje tuometinėje Prūsijoje (šiuo metu - Karaliaučiais sritis), žymiausias jo kūrinys - poema „Metai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“
Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektas
Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu
„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybės
Dokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič
Į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“
Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis
18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1
Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3
Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...