VSAT: šiemet dėl migrantų gabenimo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai

Kaip BNS nurodė tarnyba, praėjusiais metais buvo pradėtas rekordinis skaičius ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo – 168, taip pat sulaikytas 121 gabentojas.

„Tai šiemet situacija yra kita. Iš viso šiemet, per šį laikotarpį, pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai, sulaikyta 50 gabentojų tai, na, maždaug dvigubai mažiau“, – BNS kalbėjo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Pasak jo, pernai gabentojų nustatyta daugiau, nes, migrantams mėginant palikti Lietuvą, išaugo šios paslaugos paklausa.

„Pernai metų pradžioje pasieniečių registracijos centruose Lietuvoje gyveno daugiau kaip 3400 neteisėtų migrantų, dabar jų yra 150 palyginimui. Tai pernai dauguma jų (...) įgavo teisę po dvylikos mėnesių išeiti už centrų teritorijų ir būti Lietuvoje nustatytą laiką be išvykimo teisės į užsienį, jie, pasinaudodami ta teise, jų tikslas – vis tiek yra Vakarų Europa – masiškai pradėjo bėgti iš Lietuvos, o tam buvo reikalingi gabentojai“, – sakė pasieniečių atstovas.

G. Mišučio teigimu, neteisėtą migraciją apsunkinus pasienyje su Baltarusija įrengtam fiziniam barjerui bei stebėjimo sistemoms ir sumenkus gabenimo paklausai, išryškėjo vykimo per Latviją tendencija.

„Iš tų 50 gabentojų, kuriuos pasieniečiai šiemet sulaikė, 43 gabentojai gabeno nelegalus iš Latvijos, tai yra labai išryškėjo tas latviškasis kelias. Jie patenka į Latviją iš pradžių, o tada bando per čia važiuoti“, – sakė jis.

Po 12 iš šių gabentojų yra Latvijos ir Ukrainos piliečiai. Taip pat sulaikyti keturi lenkai ir penki uzbekai.

2022-ųjų VSAT rezultatai parodė, kad praėjusiais metais migrantus gabeno 231 asmuo, daugiausiai iš jų – 76 buvo ukrainiečiai, 27 – lietuviai, 23 – Sakartvelo piliečiai.

Remiantis tarnybos duomenimis, gabentojų paslaugomis dažniausiai naudojosi Irako (200), Afganistano (178) bei Irano (129) migrantai.

„Ta kryptis labai išryškėjo. Jeigu pernai, pavyzdžiui, gabentojų, būdavo neretu atveju Vakarų Europoje įsitvirtinę jau leidimus gyventi gavę, tų neteisėtų migrantų tautiečiai, giminaičiai atvažiuodavo, bandydavo juos kažkaip paimti (...) tai šiemet jau šita kategorija, jos nebėra, liko tie asmenys, kurie yra grandis viso maršruto“, – kalbėdamas apie migrantų gabenimą iš Latvijos per Lietuvą teigė atstovas.

Anot jo, tolimesni migrantų srautai priklausys nuo Baltarusijos tarnybų darbo.

„Sudėtinga kažką prognozuoti, nes ta pusė nėra labai prognozuojama. Kuri vietoj to, kas saugotų organizuoja, karpo fizinį barjerą, neteisėtus migrantus veža, bando leisti į Lietuvą“, – kalbėjo G. Mišutis. 

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau nei 20,4 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą. 

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.