Vasarą sukčiai visai suįžūlėjo – siūlo ir nakvynes neegzistuojančiuose viešbučiuose

  • Teksto dydis:

Internete sukčiai siūlo nakvynes neegzistuojančiuose viešbučiuose, netikrus bilietus į žvaigždžių koncertus ar net olimpines žaidynes. Apie tokius sukčiavimo būdus ir kaip neapsigauti LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ žurnalistai kalbino Andrių Kamarauską, „Šiaulių banko“ Strateginių technologijų vystymo departamento direktorių.

„Pastaruoju metu labai padaugėjo sukčiavimo atvejų, ypač Lietuvoje, kai bandoma išvilioti pinigų iš žmonių, kurie nori nuvykti į įvarius renginius. Ypač feisbuko grupėse padaugėjo siūlymų į renginius, kurie, tikėtina, vyks, dažniausiai siūloma į masinius, didelius, gerai žinomus renginius. Kartais pasitaiko atvejų, kai siūloma ir į netikrus renginius, kurie gali būti, kad įvyks, bet dažniausiai neįvyksta. Pavyzdžiui, užsienio žvaigždžių, kurios turėtų atvykti į Lietuvą, bet taip ir neatvyksta, nes nesusiklosto tam tikros aplinkybės, o vėliau susigrąžinti lėšas yra gana sudėtinga. Žmonėms visada reikėtų būti atidiems, kai perka bilietus į renginius, ir tai darytų iš oficialių platintojų. T. y. pasidomėti, kas to renginio organizatorius ir oficialūs platintojai, niekada nesidomėti bilietų įsigijimu įvairiose feisbuko grupėse, tiesiogiai iš asmenų. Tai galima daryti, jei žmogų pažįstate ir žinote, kad jis, tarkime, negali nuvykti į renginį. Dažniausiai jis parduoda bilietus už tokią pat kainą, už kokią ir įsigijo, kad neprarastų lėšų. Tačiau jei įsigyjama už didesnę kainą, nei siūloma rinkoje, arba už žymiai mažesnę kainą, tai turėtų sukelti tam tikrų įtarimų. Tikėtina, tai yra sukčiai“, – aiškino A. Kamarauskas.

– Nesuspėjus laiku nusipirkti bilieto iš oficialaus platintojo ir bandant jį įsigyti kitur, ar galima kaip nors apsidrausti, kad įsigysi tikrą bilietą?

– Žinau atvejų, kad galima įsigyti bilietų iš patikimų šaltinių. Tai dažniausiai būna žmonės, tarkime, laimėję bilietus, ypač į tuos renginius, į kuriuos bilietų mažai ir dažniausiai visi būna išpirkti iš anksto. Pavyzdžiui, olimpinės žaidynės ar kokios didesnės futbolo rungtynės. Kai važiuoji į tokį futbolo renginį, net prie stadiono siūlo įsigyti bilietų. Gali pasitaikyti atvejų, kad įsigysite tikrą bilietą, bet reikia labai atkreipti dėmesį į detales: ar bilietas turi visus tikrumo požymius, hologramą ir visa kita. Jeigu tai yra internetu įsigytas bilietas, rekomenduojama tokio bilieto nepirkti, greičiausiai jis bus padirbtas, nes jo verifikuoti, jei jis atspausdintas ant paprasto balto popieriaus lapo, tiesiog nėra galimybės.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Vykdami į renginius kituose miestuose, šalyse, žmonės rezervuoja ir viešbučius. Pavojų tyko ir ten, ar ne?

– Taip, pavojų tyko ir rezervuojant viešbučius. Rekomenduojama viešbučius rezervuoti taip pat per oficialias platinimo platformas – tiesiogiai per jų tinklalapį arba tokias platformas kaip „Booking“, „Airbnb“, kurios yra gerai žinomos. Tačiau net ir šiose platformose pasitaiko tam tikrų sukčiavimo atvejų, tik šios platformos suteikia didesnę apsaugą, jei klientai nukenčia.

– Kaip sukčiaujama per oficialias platformas?

– Vienas sukčiavimo būdų – kai užsirezervuoji norimą būstą ar viešbutį ir gauni pranešimą, kad rezervacijai patvirtinti reikia atskiro mokėjimo, bet mokėjimą prašoma atlikti per kitą svetainę, t. y. netiesiogiai per platintoją, ir atsiunčiama nuoroda, per kurią reikia atlikti mokėjimą. Tokiu atveju visada reikėtų labai atidžiai įsivertinti. Aš irgi buvau susidūręs su tuo, bet aš įstaigą žinojau, ja pasitikėjau – Latvijoje rezervavau vieną viešbutį, viešbutis atsiuntė žinutę, kad, norint patvirtinti mokėjimą, prašome apmokėti per jų sistemą. Kadangi jau buvau lankęsis tame viešbutyje, žinojau jų sistemą, kaip ji veikia, pasitikėjau ir tai padariau. Tačiau labai dažnai būna, kad tokiais atvejais klientai nukenčia. Jie perveda lėšas, bet paslaugos negauna. Tikėtina, kad, jei prašo sumokėti pinigus iš karto arba prašo pervesti didesnę sumą, sumokėti avansą kokiai nors rizikai suvaldyti, tai gali būti sukčiai. Visada reikėtų rinktis apmokėti įstaigos vietoje arba pasitikėti pačia platforma, bet nemokėti per trečiųjų šalių nuorodas. 

– Tačiau būna, kad užsirezervuoji per oficialią platformą, atvažiuoji į viešbutį, o viešbutyje sako, jog reikia dar papildomai sumokėti už vieną ar kitą dalyką. Taip suma gali žymiai išaugti. Kaip reikėtų apsisaugoti nuo tokių atvejų?

– Rezervuojant viešbutį visada reikia įdėmiai skaityti taisykles. Dažniausiai, jei yra taikoma papildomų mokesčių, būna parašyta, kad gali būti taikoma papildomų mokesčių. Labai dažnai, kai rezervuojame, rezervacijos metu neapsižiūrime to. Jei tokia informacija nebuvo nurodyta, galima kreiptis į platintoją ar tarpininką ir sakyti, kad jūsų informacija buvo netiksli, prašome kompensuoti patirtą žalą.

– Vykstant į užsienį pinigų geriau turėti banko kortelėje ar vis dėlto geriau grynaisiais?

– Ir taip, ir taip. Reikėtų dalį pinigų turėti grynaisiais tam, kad apsisaugotume nuo tam tikrų netikėtų atvejų. Reikėtų turėti pinigų ir kortelėje. Visada rekomenduoju, kur tik galima, atsiskaityti mokėjimo kortele, nes jeigu, tarkime, paslauga nebuvo suteikia, prekė nebuvo gauta, galima kreiptis į banką, bankas padės tarpininkaudamas ir bandys lėšas grąžinti. Dažniausiai, jeigu ta prekė ar paslauga tikrai nebuvo suteikta, lėšas gali grąžinti. Jeigu sumokama grynaisiais, susigrąžinti lėšas sudėtinga.



NAUJAUSI KOMENTARAI

As

As portretas
Per Booking užsiskiau numerį viešbutyje, kur jau ne kartą buvau apsistojęs. Bet šį kartą tas žinomas viešbutis pareikalavo apmokėti ne per Booking sistemą, bet pavedimų tiesiogiai į viešbučio sąskaitą. Aš pademonstravau principingumą, į viešbučio sąskaitą pinigų nepervedžiau, ir po kelių valandų gavau pranešimą, kad mano rezervacija anuliuota. Rezultate visvien turėjau nuostolių, nes paskutinės minutės rezervacija kitame viešbūtyje kainavo gerokai daugiau.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių