- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku.
– Kokie žmonės dažniausiai pasiduoda sukčių manipuliacijoms? Ar įmanoma nupiešti jų psichologinį portretą?
– Tiksliai pasakyti sunku. Daug kur rašoma, kad labiau pasiduoda senyvo amžiaus žmonės, vieniši, bet tikrai galima rasti pavyzdžių, kai pasiduoda ir jauni žmonės ir iš jų išviliojamos didesnės sumos pinigų.
– Ar turi įtakos žmogaus išsilavinimas, socialinė padėtis?
– Sakyčiau, čia yra toks įdomus aspektas, kadangi pats išsilavinimas ne tiek daug turi tos įtakos, kiek žmogaus įsitikinimas, kad jo išsilavinimas yra kažkokia apsauginė priemonė nuo buvimo apgautam. Ir tas, kuris laikys save per protingu ir per daug išsilavinusiu, gali būt rizika, kad tuo bus pasinaudota ir manipuliuojama.
– O socialinė padėtis?
– Socialinė padėtis gali būti esminis faktorius dėl to, kad tie žmonės, kurie yra netekę artimųjų, patiria skyrybas ar kažkokį sudėtingą gyvenimo periodą, gali būti labiau paveikiami. Žmogus, kuris turi kažkokių finansinių skolų, gali lengviau pasiduoti greitai pinigų investicijai.
– Bet kodėl žmogus, turintis finansinių sunkumų, pasiduos sukčių manipuliacijoms greičiau nei tas, kuris neturi?
– Čia esminis faktorius yra tas, kad krizinėse situacijose mūsų kritinis mąstymas tampa labai ribotas. Ir šiaip su amžiumi kritinis mąstymas silpnėja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar turi įtakos lytis? Galbūt vyrai dažniau pasiduoda sukčiams negu moterys arba atvirkščiai?
– Čia irgi kontraversiška. Lietuvoj daugiau rašoma, kad moterys, į moterų gailestingumą galima apeliuoti, jos labiau gali susitapatint, empatizuot ir padėt. Bet žiūrint užsienio tyrimus randama, kad vyrai gali dar daugiau pasiduoti visokioms apgavystėms, nes jie gali būti labiau savimi įsitikinę.
– Ar gali apgautas vyras tiesiog susigėsti, bijoti aplinkinių reakcijos ir nesikreipti, niekam apie tai nepasakoti?
– Be abejo. Ir tai yra baisiausia, nes turim labai didelį kiekį vyrų, kurie išgyvena krizes ir žudosi, nemoka su jomis susitvarkyt. Labai svarbu kuo greičiau kreiptis į bankus, į policiją.
– Paskambina žmogus iš nežinomo numerio, sako, turiu tau puikią galimybę investuoti tik reikia dabar pat investuoti. Kodėl pas žmones neįsijungią kritinis mąstymas? Atrodo, akivaizdu, koks tau nepažįstamas žmogus skambins ir siūlys kažkur investuoti?
– Čia tikrai apeliuojama į mūsų bendražmogiškas ydas – arba gobšumą, arba norą sukurti kažkokį santykį. Jeigu tai yra investiciniai klausimai, tai labai įdomu ir visi nori praturtėt. Kas liečia vienišumo faktorius, yra labai daug vienišų žmonių ir būna atvejų, kai susirandama informacija per socialinius tinklus, kokie tai yra žmonės, ką išgyvena ir tas kreipimasis gali būt labai tikslingas, pagal tai, ką žmogus mėgsta, kas jam svarbu.
– Patys sukčiai kokius psichologinius triukus naudoja, paveikdami žmones?
Ir tas, kuris laikys save per protingu ir per daug išsilavinusiu, gali būt rizika, kad tuo bus pasinaudota ir manipuliuojama.
– Pagrinde yra manipuliacija ir ta manipuliacija yra per tai, kad kuo greičiau būtų priimamas sprendimas, kad būtent šią valandą yra galimybė užsidirbti labai daug.
– Kodėl yra ta skuba? Ji priverčia žmogų nebemąstyti kritiškai?
– Na, taip. Įsijungia organizmo apsauginės funkcijos – kovok, bėk arba sustink – ir žmogus nebevertina kritiškai situacijos.
– Kokie dar yra jų manipuliavimo metodai?
– Kitas būdas yra tiesiog pateikiant labai daug informacijos. Labai daug klaidinančios informacijos, kaip viskas vyksta, kokie sandoriai, kokios aukštos palūkanos. Žmogus tiesiog gali pasimesti. Kitas būdas yra per grasinimus. Tokiu būdu žmogus arba pasijaus, kad yra svarbus, reikalingas arba bejėgis ir priklausomas. Pavyzdžiui, reikia mylimajam persiųst tūkstančius bilietui ir tada aš tapsiu reikalingas ir sukursiu kažkokį santykį arba artimajam persiųst pinigų. Iš esmės, labai natūralu, kad mes patikim tom istorijom. Bet tikrai labai svarbu stabtelėti, atsikvėpti ir pagalvoti, kas čia vyksta.
– Tai geriausias būdas išvengti sukčių – stabtelėti, pagalvoti, o dar geriau turbūt pasitarti?
– Pasitarti, sakyti, kad negaliu šnekėt, perskambinsiu po 15 min. Tikrai nebus tokios situacijos, kur reikės priimt didelį finansinį sprendimą per 15 min.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...
-
Sutuoktinių skyrybos: vaiko poreikiai negali būti „pastumiami“ į šoną
Pastebima, kad besiskiriančios poros atsakingiau žiūri į vaiko jausmus ir stengiasi padėti vaikams išgyventi permainas. Tačiau vaiko teisių gynėjams vis dar tenka įsitraukti į pagalbą poroms, kurioms per skyrybas arba po jų iškyla sun...
-
Kaip padėti paaugliui išgyventi savęs pažinimo etapą?1
„Pasikliauk tėvų patarimais – jie geriausiai žino, ko reikia vaikams“, „nemesk kelio dėl takelio“, „neskubėk suaugti“ – dešimtys ir net šimtai patarimų karta po kartos keliauja iš tėv...
-
Nusikaltimas prieš mane – ne mano kaltė3
Į konsultacijas Austėja ateina ne viena. Jau antras mėnuo, kai nuolatinėmis Austėjos gyvenimo palydovėmis tapo Kaltė ir Gėda. Artimiau su jomis Austėja susipažino vieną pavasario rytą, kuris buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. ...
-
Jau ketverius metus Lietuvoje veikia neviešinta programa: tėvai čia ateina ir kamuojami kaltės4
Nuo realaus bendravimo vengimo ir pykčio priepuolių. Kokios psichologinės problemos kamuoja vaikus ir paauglius, ir ar užtenka pagalbos? Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikai psichologinę pagalbą turėtų gauti mokyklose, bet kalbama ir apie ...
-
Kaip žinoti, kad vaikas pasiruošęs pirmai klasei?1
Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius reikalavimus ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks...