Valstybės paslapties atskleidimu ir piktnaudžiavimu tarnybinėmis pareigomis įtariama prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, pirmadienį pranešė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti duomenys, kurie man leido daryti išvadą, kad valstybės paslapties atskleidimu yra tiesiogiai įtariama prezidentės atstovė spaudai, vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė“, - sakė jis.

Anksčiau prokuratūra atsisakydavo nurodyti įtariamosios asmenybę.

D.Ulbinaitei jokia kardomoji priemonė neskirta.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavusi baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo.

Tyrimas vykdytas nuo pernai spalio, kai naujienų agentūra BNS paskelbė apie Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimus, jog Rusija rengia informacines atakas prieš šalies vadovus.

Anot prokuratūros, pirmasis pranešimas apie įtarimą įteiktas lapkričio 25 dieną, o galutinis - kovo 25 dieną.

„Tyrimo eigoje nustatyta, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos Respublikos vadovus nebuvo paskelbta pilna apimtimi ar pažodžiui perteikiant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento slaptame rašte nurodytą informaciją“, - teigiama Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.

Anot jo, tyrimo metu apklausti 36 asmenys, pateikta ir gauta 216 įvairių užklausimų bei atsakymų, atsakyta į 40 proceso dalyvių prašymų ir skundų.

Duomenų perdavimo elektroninėmis ryšio priemonėms kontrolė taikyta 22 asmenų atžvilgiu.

Pasak prokuroro G.Ivanausko, prezidentę Dalią Grybauskaitę šiame tyrime mėginta apklausti du kartus, tačiau abu kartus ji atsisakė duoti parodymus. Prokuroro teigimu, jeigu teismas nuspręs apklausti šalies vadovę teismo proceso metu, ji gali būti apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, tačiau jeigu sutiks, parodymus gali duoti tik savo rezidencijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu teismas buvo davęs leidimą apklausti šalies vadovę, tačiau prokuroras iš Prezidentūros gavo atsakymą, kad D.Grybauskaitė neliudys.

G.Ivanauskas teigė nenustatęs, ar valstybės paslaptis atskleista su D.Grybauskaitės žinia.

„Šie duomenys nebuvo nustatyti“, - sakė jis.

G.Ivanausko teigimu, ikiteisminio tyrimo metu kreiptasi į VSD, kad jis pateiktų avo išvadą dėl žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusios informacijos ir kokio slaptumo ji yra.

„VSD nurodė, kad ši informacija nėra pilna apimtimi ir turiniu neatitinka tos informacijos, kuri buvo nurodyta jų rašte, kuris buvo pažymėtas slaptumo žyme „slaptai“. Taip pat nurodė, kad ši informacija iš esmės galėtų būti prilyginama aukščiausiu lygiu, tai yra slaptumo žyma „konfidencialiai“, šiuo atveju tai būtų tarnybinės pažymos tarnybinės paslapties aukščiausia slaptumo žyma“, - sakė jis.

Pasak prokuroro, ši valstybės paslaptis buvo adresuota aukščiausioms Lietuvos valdžios ir vykdymo institucijoms - Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei ir Užsienio reikalų ministerijai.

„Atskleidus valstybės paslaptį kyla klausimas - ar Lietuvos aukščiausiojo lygio valdžios ir vykdymo institucijos yra pakankamai patikimos, kadangi iš ten gali nutekėti valstybės paslaptys. Buvo imtasi atitinkamai visų veiksmų, kad nustatytume ir atitinkamai padarytume prevenciją tokiems veiksmams ateičiai“, - sakė prokuroras.

Nutarimas baigti tyrimą priimtas kovo pabaigoje. Dar beveik tris mėnesius po to vyko proceso dalyvių susipažinimas su byla bei pateiktų skundų nagrinėjimas, iš kurių paskutinis Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtas šių metų birželio 9 dieną.

Bylą turėtų nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Šiame ikiteisminiame tyrime pernai BNS redaktorės namuose buvo atliktos kratos, ji buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį. Vilniaus apygardos teismas gruodį nusprendė, kad šie sprendimai buvo nepagrįsti.

Praėjusią savaitę prokuroras BNS naujienų agentūrą informavo, kad tyrimo metu buvo klausomi ir įrašinėjami 17 BNS darbuotojų pokalbiai.