Lietuviai – akcijų medžiotojai. O jei perkant galima ne tik sutaupyti, bet ir papildomai kažką laimėti, progos nepraleis.

„Kažkada dalyvavome, prisipirkome ten tokių nereikalingų daiktų, dabar dar guli lėkštės nereikalingos“, – sakė moteris.

Tiesa, policija įspėja, kad šiuo metu tai daryti reikėtų itin atidžiai.

„Sukčiai dažniausiai nesugalvoja naujų būdų, jie tiesiog grįžta prie seniau naudotų, bet jau žmonių pamirštų“, – teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Dabar jų neatsigina prekybos tinklai.

„Nesusidūriau, bet girdėjau, kad kažkokios nuorodos yra, kurios ne visai aktyvios arba aktyvios, kol apsimoki“, – kalbėjo kita moteris.

„Su tais žaidimais neturime nieko bendra“, – aiškino „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prisidengiant žinomų prekybos tinklų vardais, feisbuke masiškai plinta nuorodos su raginimu dalyvauti įvairiose loterijose ir konkursuose. Pavyzdžiui, skelbia laimėjus „Iki“ kortelę apsipirkimui.

„Naudojasi mūsų logotipu, mūsų tam tikra vizualika, kartais netgi buvusiomis nuotraukomis, skelbdami netikrus, fiktyvius konkursus ir kviesdami laimėti nuo dovanų rinkinių iki 200 eurų dovanų kortelių“, – pasakojo G. Kitovė.

Tariami laimėtojai atrenkami pagal amžių. Puslapyje internete galima peržiūrėti nuotraukas ir kitų laimingųjų komentarus.

Tik klausimų kelia, kodėl prašoma pačiam susimokėti už kortelės siuntimą.

Kalėdinė kepurė gegužės mėnesį ant logotipo irgi gali atrodyti savotiškai.

Sukčiai dažniausiai nesugalvoja naujų būdų, jie tiesiog grįžta prie seniau naudotų, bet jau žmonių pamirštų.

„Jei tai yra kampanija „123“ arba „ikižaidimas152“, tų puslapių gali būti labai labai įvairių, tačiau bet kokiu atveju, jei tai nėra oficiali „Iki“ paskyra, tai žaidimas tikrai yra netikras“, – teigė G. Kitovė.

„Jeigu vienas tariamas žaidimas ar tariamas sukčiavimo modelis įvyko viename prekybos tinkle arba su vienu prekės ženklu Lietuvoje, tai tikėtina, kad labai greitai, jau kitą savaitę, gali būti su kitu prekės ženklu“, – tikino „Lidl“ atstovė Lina Skersytė.

„Visai neseniai matėme, kad feisbuke plinta netikras konkursas, kur viename puslapyje yra paskelbta informacija, raginama dalyvauti apklausoje ir taip, neva, galima laimėti rinkinuką kūdikiams“, – pasakojo „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.

Pirkėjai nukreipiami į internetines parduotuves.

„Šiuo metu ir iki šiol „Lidl“ neturi Lietuvoje internetinės parduotuvės. Tai reiškia, jeigu radote kažkokį puslapį su tariama parduotuve, tai raginame nepirkti ten jokių prekių“, – perspėjo L. Skersytė.

Arba viliojami, pavyzdžiui, buitine technika – garsaus prekės ženklo, bet už itin nedidelę kainą.

„Nebūna stebuklų. Nebūna, kad daiktas, jeigu kainuoja 100 eurų, jis ir kainuos. Gali būti proto ribose kažkokia nuolaida, bet jeigu jis kainuoja 30 eurų, pagalvočiau, ar pirkti, ar nepirkti. Nebūna to pigaus sūrio“, – kalbėjo moteris.

Kad ir koks konkursas ar žaidimas bebūtų, galiausiai baigiasi taip pat – prašoma suvesti banko prisijungimo duomenis.

„O suvedus scenarijus jau yra aiškus – žmonėms iš banko sąskaitos nusiurbiami pinigai. Iš tikrųjų jau kurį laiką matome tokias sukčių machinacijas ir tokias sukčiavimo pinkles“, – pasakojo T. Atraškevičius.

Prekybos tinklai primygtinai ragina tikrinti informaciją, nespausti neaiškių nuorodų, ypač jei jas gaunate asmenine žinute socialiniuose tinkluose.

„Yra atsiunčiama kartais net iš, pavyzdžiui, feisbuko draugo ar kokio kito socialinių tinklo draugo. Tiesiog yra nulaužiama žmogaus paskyra ir jo visiems draugams išsiunčiami pranešimai, kad vyksta konkursas: „Pažiūrėk – jau laimėjau ir tu gali tikrai laimėti“, – aiškino Policijos departamento atstovas.

„Tiesiog atkreipti dėmesį, ko prašo. Jeigu prašo duomenų, tai dažniausiai – ne, nebus tiesa“, – sakė moteris.

„Visai neseniai Rokiškyje iš moters buvo išvilioti, berods, 6 tūkstančiai eurų, būtent pasitelkus tokią sukčiavimo schemą“, – teigė „Maximos“ atstovas.

Sudvejojus reikėtų skambinti klientų aptarnavimo linija ar pasiūlymą pasitikrinti oficialiame prekybos tinklo puslapyje.

„Tikrai niekada neprašome žmonių suvesti savo asmens duomenų, kaip banko sąskaita, kortelių prisijungimas ar panašiai“, – aiškino „Lidl“ atstovė.

Vis dėlto jei duomenis jau suvedėte, reikėtų kreiptis į E.policija.lt ir kuo skubiau skambinti į banką.

Jei nuorodą tik pastebėjote, reikėtų pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, mat šis kenkėjiškus puslapius gali juos užblokuoti.

„Problema ta, kad užblokavus tokį vieną puslapį, susikuria trys nauji. Tai čia panašiai kaip su slibinu – nukirtus vieną galvą, atauga kelios naujos“, – sakė Policijos departamento atstovas.

Pernai Lietuvoje užregistruota arti 5 tūkstančių sukčiavimo atvejų. Prieš penkerius metus tokių buvo dvigubai mažiau.