Pirmosios instancijos teismas bylą asmeniui nutraukė, o apeliacinės instancijos teismas paliko galioti policijos paskirtą baudą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą penkiolikai mėnesių.

Kadangi šioje byloje buvo priimti skirtingi dviejų instancijų teismų sprendimai, LAT vertino, kurios instancijos teismo sprendimas yra priimtas laikantis tiek įrodymų vertinimo, tiek kitų teisingam teismo sprendimui priimti aktualių taisyklių.

Skirtingus teismų sprendimus nulėmė iš esmės vienintelė aplinkybė – tai, kad vyras, nesutikęs su policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į gydymo įstaigą, ten buvo paimtas jo kraujo mėginys ir atlikta medicininė apžiūra, ją atlikus nurodyta, kad neblaivumo ar girtumo požymių nenustatyta, o paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta.

LAT pažymėjo, kad:

– pirma, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai; 

– antra, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis ir pagal nustatytą procedūrą; trečia, pagal galiojantį teisinį reguliavimą pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas, o apsvaigimo nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų nustatymo metodikos yra skirtingos.

Byloje nustatyta, kad asmens neblaivumo patikrinimas atliktas alkotesteriu, kuris patikros dieną turėjo galiojantį sertifikatą. Duomenų, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nebuvo laikomasi patikrinimo procedūros, – pūsta buvo du kartus, išlaikant reikalingą pertrauką ir užtikrinant, kad gautiems rezultatams būtų pritaikyta paklaida. 

Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, asmuo neneigė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholio – išgėrė stiklinę alaus.

Taigi, teisėjų kolegija nusprendė, kad pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nors policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau asmens iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. 

Vien tai, kad po 1.16 val. nuo pirmo pūtimo atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta, jog asmuo yra blaivus, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų, nesant duomenų, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo tvarka, tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas. Vertindamas šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys asmens neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraujo mėginį, o įvykio vietoje atlikta neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.